Jau, ko gero, supratote, kad Italija yra mano meilė, nes pastaruoju metu tik apie ją ir terašau. Tačiau ši šalis tokia didelė ir tokia turtinga istorija, gamta, kultūra, architektūra, maistu... kad apie ją galima būtų rašyti ir rašyti. Per dvi savaites, praleistas Italijoje, pamačiau kartu ir visai nemažai, ir beveik nieko. Šį kartą noriu pasidalinti įspūdžiais iš pietinės Italijos – Amalfi Coast (it. Costiera Amalfitana).
Netoli Vezuvijaus ugnikalnio ant aukštų uolų įsitaisę 13 Amalfi pakrantės miestelių. Legendos pasakoja, kad būtent čia, Sorento pusiasalyje, Odisėjas buvo priviliotas ir apžavėtas sirenų dainų. Dabar čia viliojami turistai – atsiveriančiomis panoramomis, prabangiomis vilomis, lėtu gyvenimo tempu, žydra jūra, gaiviuoju Limoncello likeriu...
Kelias per visą Amalfi pakrantę – Strada Statale 163 – nusidriekęs maždaug 50 kilometrų, bet nesitikėkite jo įveikti su vėjeliu. Jis toks siauras, kad kai iš priekio atvažiuoja autobusas apima lengvas nerimas, kad mad driver'iai pralėktų neužkliudę. Ir jis toks vingiuotas, kad kartais į priekį tenka irtis vos 30 km/h greičiu. Vairuotojui smagumo mažai, už tai keleiviui – tikras malonumas. Jei būtų galimybių, stočiau pasigrožėti vaizdais kas kilometrą, tačiau apžvalgos aikštelių čia vos kelios. Norint aplankyti ir iš arti susipažinti bent su keliais miestukais – Positano, Ravello, Amalfi ir kt. – prireiktų ne vienos dienos. Deja, kaip visada laiko kišenėse trūksta. Na ką gi, šį kartą užteks taip vadinamo Amalfi Drive – pasivažinėjimo eiliniu Italijoje 10 balų vertu keliu.
 |
| Ant skardžio įsitaisęs Sorrento miestas |
 |
| Tolumoje matosi rūstusis Vezuvijus |
 |
| Vingiuojantis Amalfi Coast kelias |
 |
Tolumoje – Kaprio sala
|
Komentarai
Rašyti komentarą