Kelionių gastronomija: rekomendacijos skrandžiui iš Italijos ir Graikijos

Florencijos skoniai lėkštėje

Pirmiausia turiu pasakyti – itališką virtuvę aš dievinu. Bet net ir pasta prastas virėjas gali sugadinti. Nors mano kelionė į Italiją buvo jau prieš dvejus metus, vis dar puikiausiai prisimenu mažą ir jaukų šeimyninį restoranėlį Florencijoje. Kaip ir kiekviename turistų numylėtame mieste, taip ir Florencijoje centrinės gatvės grūste prigrūstos kavinių ir restoranų, viliojančių užsukti. Bet keliautojai žino, čia tave apiplėš ir dar klausimas, ar labai skaniai pamaitins. Todėl rekomenduoju nepabijoti nuklysti bent porą kvartalų nuo centro. Reiktų ieškoti kavinių, kuriose akivaizdžiai lankosi vietiniai. Antras geras požymis, kad kavinės staliukai, na, jei ne visi, tai bent didžioji dalis, vis užsėsti lankytojų. Taip galima atrasti tokius jaukius restoranus kaip "Trattoria da Guido" (via Faenza 34, Florencija). Meniu žada tikrą itališką puotą už labai įkandamą kainą: pasta, ravioli, gnocchi, rissoto... ir kaip be tiramisu. Nieko prašmatnaus, bet koks skanumas. Žiūriu, restoranas patiko ir daugeliui kitų keliautojų – svetainėje TripAdvisor.com 83 proc. giria maistą ir kainos bei kokybės santykį. Ir jie tikrai neklysta! Jei dar kada būsiu Florencijoje, būtinai užsuksiu pas Gvidą perduoti labų dienų ir paragauti ko nors itališko.
 

Makaronai su įvairiomis geldelėmis ir vyno padažu

Mažučiai skanučiai Ravioli su Serano kumpiu

Atsigaivinimui vietinis alus

Burnoje tirpstantis home made Tiramisu – skaniausias, kokį tik esu ragavusi

Maži Graikijos delikatesai

Graikija! O ten gi tikrų graikiškų salotų kalnai, be jokių graikinių riešutų. O Fetos sūrį tiesiog šaukštais galima kabinti. Ir Moussaka ten soti soti. Bet šį kartą aš ne apie šiuos skonius. Jei kada būsite tuose kraštuose, pasidomėkite, ar jums nepakeliui Symi (Simi) sala. Jauki,  tvarkinga, garsėjanti savo švariais paplūdimiais ir žydru vandeniu. Saloje gyvena vos apie 2,5 tūkst. gyventojų, bet sezono metu jų patrigubėja :) Ant šlaito sulipę atrestauruoti namukai, siauros gatvės, draugiški vietiniai – puiki atmosfera idiliškoms atostogoms ir naujiems gastronominiams atradimams. Taigi, Symi sala garsėja savo krevetėmis. Kuo tos Symi krevetės ypatingos? Vietiniai žvejai jas gaudo apylinkėse tik labai trumpą laiką nuo balandžio iki gegužės, kol krevetės dar mažos. Todėl kitais mėnesiais restoranų ant jūros kranto šeimininkės ir šefai naudoja šaldytas. Tačiau tai nė kiek nesugadina skonio. Krevetės karštoje keptuvėje pačirškinamos su visu savo kiautu. Jos patiekiamos itin paprastai – su šviežia citrina. Sakote, kiek vargo, kol išlukštensite jas. Tai va gi, čia ir įdomumas, kad krevetes reikia valgyti kaip patiektos, t. y. su kiautu. Kadangi krevetės mažos, kiautai itin ploni ir maloniai traška burnoje kaip kokie traškučiai. Į porą krevetėms puikiai tinka graikiškos salotos ir vyno taurė. Tiesa, lekštelė šio gardumyno nėra pigi, juk delikatesai kainuoja: krevečių kasmet pavyksta sugauti vis mažiau, kadangi jos nedidelės, žvejybos procesas ne toks ir lengvas. Beje, Symi saloje kasmet vyksta ir Symi krevečių festivalis (Symi shrimp festival) su šokiais ir dainomis. Ką jau ką, bet graikai moka linksmintis ir skaniai gaminti.

Symi miestelio namukai sulipę į šlaitus

Miestelis sukasi ratu aplink įlanką. Architektūra ten labai graži.

Symi krevetės tokios skanios, kad vienos porcijos mažokai

Porcija ledų Toskanoje

Kur skaniausi ledai? Žinoma, Italijoje. Neatsivalgomieji pistacijų, šokoladiniai, jogurtiniai su vaflių gabaliukais, tropinių vaisių... Man ledai Italijoje visur skanūs: ir Venecijoje, ir Veronoje, ir Romoje. Vis tik įsiminė viena ledainė viduramžių miestelyje ant Toskanos kalvų – San Gimignano. Pats miestelis įspūdingas. Čia laikas lyg sustingęs: gatvės grįstos akmenimis, senų namų sienos dvelkia vėsa, vėjai varsto medines langines, o centrinėje aikštėje stovi jau senokai išdžiuvęs šulinys. Bet pasirodo, turistus čia masina ne tik miesto legendos, istorijos ir trylika gynybinių bokštų, iš kurių dabar belikę vos keli. Čia įsikūrusi ledainė, pelniusi ne vieną titulą čempionatuose kaip skaniausių ledų gamintoja pasaulyje. "Gelateria di Piazza" (adresas Piazza Cisterna 4, San Gimignano) rasti nesunku, nes smagurių eilė nusidriekusi net lauke. Ledainės savininkas Sergio išgarsėjo pačiais netikėčiausiais ledų skoniais, kuriuos sukūrė ir nepritrūko drąsos pasiūlyti savo lankytojams. Ne ne, nekalbu apie mėsos skonio ledus. Sergio skonis kur kas rafinuotesnis. Pavyzdžiui, ledai su šafranu, greipfrutu ir putojančiu vynu. Ledų rūšių nesuskaičiuojama daugybė – nuo itin saldžių iki gaiviųjų mėtinių ar šalavijų. Reikia greitai apsispręsti, nes už nugaros jau nerimauja kiti ledų gerbėjai. Beje, man eilėje karštą rugsėjo dieną teko pastovėti apie 10-15 minučių. Kaip prie ledainės, atrodo visai nemažai. Bet per tą laiką galima pasidairyti į nuotraukas, kabančias ant sienų. Nenuostabu, kad šią ledainę žino visas pasaulis. Iš nuotraukų matyti, kad čia ledus valgė Madonna, Andrea Bocelli, J. Oliver, T. Blair ir daugelis kitų kino, muzikos ir visuomenės veikėjų iš viso pasaulio. Ech, tereikia iš kišenės ištraukti kelis eurus ir apima džiaugsmas kaip vaikystėje. Imkit dvigubą porciją! Tik nepersišaldykite :)
 

Ledainės iškabos rėkte rėkia apie laimėtus titulus

Kaip išsirinkti?

Spalvos ledų ryškios, bet jie be jokių konservantų ir dažiklių

Šį kartą tiek gastronominių rekomendacijų. Tikiuosi, praalkote :)