Vienas iš kelionių privalumų – galimybė nors trumpam pamiršti puodus, keptuves, kitus virtuvės rakandus ir leistis į naujus gastronominius atradimus. Kiekviena šalis turi kuo pavaišinti, svarbu tik išsirinkti, kurioje kavinėje ar restorane prisėsti. Siūlau kelias savo rekomendacijas, kurios galbūt pravers ir jums, ieškant palaimos skrandžiui ir gomuriui.
Pusryčiai Londone
Pabūvoti Londone ir nė karto nesuvalgyti britiškų pusryčių nevalia. Full monty (pilnas britiškų pusryčių variantas) ar half monty – čia jau kiekvieno pasirinkimas, kurį rekomenduoju užsisakyti kavinėse "The Breakfast club" (http://www.thebreakfastclubcafes.com/). Kiekvieno pusryčiautojo įnoriui įtiksiantis meniu, draugiškas aptarnavimas, puikus interjeras – viskas, ko reikia geriems ir sotiems pusryčiams. Kavinėje jums pasiūlys net kelis kiaušinienės kepimo ar virimo būdus. Jei nenorite britiškų pusryčių, čia rasite ir košės, burnoje tirpstančių blynų ar tiesiog paprastų, bet labai neprastų sumuštinių. Perspėjimas, sekmadieniais pusryčiai Londone trunka ilgai, o juos valgančiųjų gatvėse minios, tad nusiteikite pastovėti eilėje. Bet kantrūs nenusivils ir rytą pradės itin sočiai. Vieno asmens pusryčių biudžetas sieks maždaug nuo 10 iki 14 svarų, priklausomai ką pasirinks.
 |
| Išalkusi Londono minia sekmadienio rytą |
 |
Londone yra 4 "The Breakfast club" kavinės – visų interjerai skirtingi, visose pilna žmonių
|
 |
Kuklūs britiški pusryčiai – half monty, t.y. be bulvių, kraujinės dešros, kepto grybo. Šiuos priedus gausite užsisakę full monty :)
|
 |
| Kiekvieno ryto svajonių blynai su klevų sirupu, uogomis ir britiška grietinėle |
Popietės burbuliukai Barselonoje
Ispanija garsėja savo Cava – šampanizuotu vynu, kuris čia kainuoja nuo vos kelių iki dešimčių eurų. Į pastarojo degustaciją dar nepretenduoju, tačiau ir pigut pigutėlė Cava, vos už 5 eurus už butelį, labai skaniai gaivina karštą dieną. Taigi, Cava Barselonoje skaniausiai geriasi ne kur kitur, o "La Xampanyeria" (adresas Carrer de la Reina Cristina, 7). Nors rasti šį karštą Barselonos tašką nėra lengva, nes iškabos nė kvapo, o rajonėlis visai neišvaizdus, bet paieškoti verta. Svarbu, neužtaikyti per siestą, kuomet bariukas su mikliais jo padavėjais gali ilsėtis. Iš karto pasiruoškite, "La Xampanyeria" bus sausakimša. Nenustebkite, po kojomis bus primėtyta krūvos popierėlių nuo čia parduodamų sumuštinių su ispaniškomis dešrelėmis. Viskas metama ant grindų – kam tvarkyti dabar, kai viską galima sušluoti vienu kartu barui užsidarius. Ir staliukų čia neieškokite, kur kas skaniau valgyti ir gaivintis Cava stovint. Rinkitės sumuštinį su dešrele ir galite užsisakyti visą Cava butelį (kaina nuo 5 eurų). Jei norite numalšinti tik troškulį, jums parduos Cava taurėmis (kaina nuo 0,9 euro centų). Tiesa, būkite atsargūs, gaivus gėrimas su laipsniais, o karštą vasaros dieną geriasi kaip koks limonadas :)
 |
Carrer de la Reina Cristina gatvė – niekada neįtartum, kad čia slepiasi ispaniškos Cavos rojus
|
 |
| Bariukas, įsikūręs tarsi sename sandelyje,visada kimšte prikimštas Cavos ir ispaniškų dešrelių – embutido – gerbėjų |
 |
Sumuštinis keliauja į skrandį, popierėlis – ant žemės
|
 |
Garžioji Cava – rinkitės baltą arba raudoną – gaivina ir svaigina
|
Prancūziška vakarienė Paryžiuje
Aš nesu prancūziškos virtuvės gerbėja: sraiges paragavau tik iš smalsumo, varlės kojelės – nieko išskirtinio, beveik tas pats, kaip vištiena, tik daug smulkių kaulų, macarons pasirodė per saldūs... Vis tik turiu ir šios šalies gastronominę rekomendaciją. Jei būsite Paryžiuje, netoli Montmartre, užsukite į restoraną "Chartier" (http://www.restaurant-chartier.com/www/visit/filsdesans.php). Meniu – išskirtinai prancūziškas, jame jokiems turistams nepataikaujantys tradiciniai šios šalies užkandžiai ir patiekalai. O viskas vyksta taip. Pirmiausia tenka pastovėti eilėje (kaip jau pastebėjote, geros vietos turi savo gerbėjų ratą). Restorano personalas išeina į lauką ir paskelbia koks staliukas atsilaisvino – dvivietis, keturvietis ir pan. Jeigu prieš jus laukia daugiau žmonių, negu dabar restorane yra laisvų vietų, jums užleidžiama eilė. Beje, kaip paaiškėja vėliau, dviviečių staliukų čia apskritai nėra: mus du turistus paprasčiausiai pasodina prie keturviečio, kurio dvi vietas jau užėmę kiti svečiai. Niekas tam neprieštarauja, o jei ir prieštarautų, niekas neklaustų – restorane užpildomos visos laisvos vietos, na gal tik prie atskirų staliukų jūsų nesodins :) Meniu gausite prancūzų kalba, bet arba padavėja, arba kaimynai, arba, galų gale, google, padės išsiaškinti kas ir kaip. Užsakymas yra užrašomas tiesiog čia pat ant stalo patiesto popieriaus lapo – šifruoti jo net nesistenkite. Restorane jokios muzikos. Kodėl? Prancūzai prie stalo susirenka pabendrauti, tad kam pašaliniai garsai. Restorano erdvė skamba nuo žmonių juoko ir kalbų. Malonūs mūsų staliuko kaimynai pavaišina smirdančiu, bet labai skaniu sūriu ir juokiasi, kai ragaujame sraiges. Smagu, atsiranda proga pabendrauti su vietiniais, kurių čia didžioji dauguma. Maistas paprastas, bet skanus, be įmantrybių. O didžiausias privalumas – jausmas toks, lyg būtum gyvam "Facebook" tinkle, nes ausys iš visų pusių gaudo pokalbių nuotrupas, emocijas. Tada supranti, kad kartais maistas tėra priedas prie malonaus susitikimo su šeima, draugais ar net nepažįstamais žmonėmis.
 |
| Jeigu lauke eilė, vadinasi teks laukti. Pro besisukančias restorano duris patenkama pakvietus administratoriui |
 |
| Restorano interjeras, dvelkiantis senovės Paryžiumi |
 |
Sraigės, kurias pirma reikia išmokti grakščiai iškrapštyti iš kiauto, – greičiau pramoga, nei maistas
|
 |
| Mano pasirinkta žuvis patiekiama tiesiog su virtomis bulvėmis |
Skanaus!
P. S. gastronominiais įspūdžiais pažadu dalintis ir ateityje. Jei rekomendacijų turite ir jūs - rašykite, dalinkitės jomis komentaruose.
Komentarai
Rašyti komentarą