2013 m. gruodžio 9 d., pirmadienis

Indonezijos suvilioti: Java be turistų

Liepos 12 d. Po kelių mėnesių susirašinėjimo internetu pagaliau susitinkame su Fany - linksmu ir draugišku javiečiu, kuris mielai sutiko dviems toli atklydusiems lietuviams parodyti visai kitokią, neturistinę Javą. Taigi, jis mūsų jau laukia Cemoro Lawang miestelyje, kol mes  sugebėsime atsisveikinti su Bromo ugnikalniu ir paskutinį kartą įspausime savo pėdsakus Smėlio jūroje. Ačiū, Fany, už kantrybę :)

Pagaliau atplėšę akis nuo ugnikalnių panoramos riedame siauru kalnų keliu iš Cemoro Lawang  Fany džipu. - Are you in a rush? - jis klausia mūsų puikia anglų kalba. Jau patyrę, kad Indonezijos keliais nepalakstysi, atsakome neigiamai. - Now you are in a Rush, - nusišypso mūsų draugas ir primena, kad kelias dienas Javos keliais važinėsime Toyota Rush.  Ką gi, pirmyn!

Keliaujame į turgų

Fany mus kviečia į savo gimtąjį miestą Malang. Jis visoje Indonezijoje garsėja universitetais, gerai išsilaikusia olandų architektūra, gaiviu klimatu ir gražiomis apylinkėmis. Tačiau pirmiausia reikia nuraminti gurgiančius turistų pilvus. Ir tam turėtų kuo puikiausiai tikti... krabai. Paprasčių paprasčiausias vietinis warung, keli stalai su plastiko kėdėmis, tačiau krabai čia vieni geriausių mieste, sako mums Fany. Su kuo palyginti neturiu, nes krabus doroju pirmą kartą, tačiau gimtadienio vakarienė iš tiesų puiki ir verta vos kelių litų žmogui. Tiesa, rankas išsiterlioti tenka beveik iki alkūnių.
Mano gimtadienio dovana tapęs krabas
Liepos 13 d. Toliau tęsiame pažintį su Malang, kur turistų vienetai (mes du ir dar pora, sutiktų turguje). Ką gi, vėl reikia priprasti prie smalsuolių vietinių ir kantriai pasakoti iš kur atvykome. Fany juokauja, kad jaučiasi kaip mūsų sargybinis, o iš šono taip turbūt ir atrodo, nes vietiniai kalbina ne tik mus, bet ir jį. Smagu, kad Fany gali išversti aplinkinių replikas. Dabar jau žinome, kodėl mus visi, ypač vaikai, vadina bule. Tai tas pats, kaip amerikiečius kokioj Meksikoj vadina gringo. 

Taigi su savo apsauginiu einame į Pasar Senggol - paukščių turgų, kuriame iš tiesų galima įsigyti ne tik jų, bet ir kitų naminių (ir ne visai naminių) gyvūnų. Įžengus į turgų nesunku nuspėti, kodėl jį vadina paukščių - nuo pelėdų iki kanarėlių, nuo vištų, žasų iki spalvingųjų didžiųjų papūgų, nuo juodųjų varnų iki spalvotų viščiukų. Čia ir begalė kitų nematytų negirdėtų paukščių, kurių kaina priklauso ne nuo išorinio, o nuo čiulbėjimo grožio. Tiesa, kaip pajuokauja Fany, čia nerasime vienos rūšies paukščių, bent jau kol kas - Angry birds
Nuostabūs rankų darbo narveliai, deja, tampantys gražiu kalėjimu paukščiams
Ne už išvaizdą, bet už giesmių grožį čia mokama daugiausia
Pirkinys Harry Poterio gerbėjams
Keliaujant po Javą man jau senokai užkliuvo už akių, kad net ir vargingiau atrodančių namų prieangyje kabo bent vienas narvelis. Kaip paaiškina Fany, mieste auginti, pavyzdžiui, šunį, yra beveik neįmanoma - pirmiausia nėra vietos namuose ir aplinkui, antra, kaimynai tam sunkiai pritartų, todėl javiečiai myli mažesnius augintinius - paukčius, žuveles.  Ką gi,  mes su nauju augintiniu iš Indonezijos grįžti neketiname, todėl apėję turgų ir išklausę paukščių choro traukiame toliau. 

Žuvytės jau supakuotos neštis
Sako, šiuos perka propaguojantys liaudies mediciną
Kaip gi Javoje be maisto turgaus. Malang mieste šeštadienio rytą toks ūžte ūžia. Nuo šviežios žuvies iki daržovių ir vaisių, prieskonių ir saldumynų, kalnų ryžių ir krupuk (vietiniai čipsai, dažnai gaminami iš įvairių daržovių, o populiariausi - krevečių skonio). Fany mums  padeda susišnekėti su pardavėjais, todėl drąsiai perkame kelias valgomas lauktuves namiškiams. Bet net ir nieko neperkant įdomu stebėti turgaus gyvenimą, ką perka vietiniai, kaip bendrauja tarpusavyje ir kaip nustemba pamatę mus, galbūt pirmuosius gyvenime matytus baltaodžius. Patikėkite, kai kurių reakcija būna net labai juokinga.

Saldumynų įvairovė vietiniame turguje
Čiliukus vietiniai perka ne šiaip po vieną, o kilogramais
Laimas ir galangal (švelnus imbieras) taip pat dažni Javos virtuvės ingredientai

Indijos vandenyno paieškos

Šeštadienio rytą gyvenimas Malang mieste iš tiesų verda. Šurmulys gatvėse, šurmulys turguje. Mažumėlę pavargę nuo jo ir nuo perdėto, bet nuoširdžiai draugiško dėmesio, bėgame į užmiestį ieškoti ramybės ir... vandenyno. Tikro, su milžiniškomis bangomis Indijos vandenyno. Fany Toyota Rush suka iš miesto link Balekambang paplūdimio. Iki jo ne taip ir toli - apie 60 kilometrų. Tiesa, vis tiek užtrunkame kelias valandas, be to, už įvažiavimą į teritoriją tenka susimokėti, tik tada pakyla užkardos. Paplūdimys milžiniškas ir platus, bet jame vos keli vietiniai vaikai. O vandenynas šian gerokai įpykęs - bangos prie rifo lūžta su tokia jėga, kad niekas prieš jas neatsilaikytų. Raudona vėliava įspėja nejuokauti, todėl vaikai turškiasi vandenyje prie pat kranto. Tik drąsusis žvejys, tarsi vienišas riteris, lydimas mūsų neramių akių, eina link rifo užmesti tinklų. Jam tokios vandenyno nuotaikos, ko gero, kasdienybė.
Audringas vandenynas prie rifo šiaušiasi iš pykčio
Naujas draugas - krabas Petras
Įdomu, kad Balekambang paplūdimyje vietiniai ne tik pramogauja. Kiekvienais metais kelios dienos iki induistų Naujųjų metų jame susirenka Malang ir aplinkinių miestelių žmonės atlikti apsivalymo ritualo, vadinamo Jalani Dhipuja. Jo metu žmonės aukoja aukas jūros dievams, meldžiasi. Todėl šis paplūdimys Javoje yra vienas iš kelių, vadinamų šventais. Verta žinoti, kad šiame paplūdimyje (kaip ir kituose šventuose Javos paplūdimiuose) jokiais būdais negalima dėvėti žalios spalvos maudymosi kostiumėlio (ypač jei tikite legendomis). Šios spalvos aukos nuo seno yra aukojamos jūros dievams, todėl,  kaip vietiniai pasakoja, bangos siekia pasiimti ir tokias žmogiškas aukas (deja, oficialios statistikos nėra, bet kam tampyti likimą už ūsų). Taigi, nors žaliai šiandien nesame pasipuošę, į vandenį nebrendame. Liekame ant kranto valandėlei pasiklausyti mūšos ir skaičiuoti milžiniškas  bangas tolumoje. Ne kartą iš lūpų išsprūsta nuostabos kupinas wow, kaip negailestingai vandenynas plaka rifą ir visai šalia esančią salelę su nediduke šventykla joje. O dar tas gaivus vėjas, kuždantis į ausis savo pasakojimus. Dar pabūkime kol eisime, pagalvoju mintyse...

Salelė su maža induistų Amerta šventykla