2013 m. balandžio 21 d., sekmadienis

Trupinėlis Pietų Italijos: pasivažinėjimas Amalfi pakrante

Jau, ko gero, supratote, kad Italija yra mano meilė, nes pastaruoju metu tik apie ją ir terašau. Tačiau ši šalis tokia didelė ir tokia turtinga istorija, gamta, kultūra, architektūra, maistu... kad apie ją galima būtų rašyti ir rašyti. Per dvi savaites, praleistas Italijoje, pamačiau kartu ir visai nemažai, ir beveik nieko. Šį kartą noriu pasidalinti įspūdžiais iš pietinės Italijos Amalfi Coast (it. Costiera Amalfitana).

Netoli Vezuvijaus ugnikalnio ant aukštų uolų įsitaisę 13 Amalfi pakrantės miestelių. Legendos pasakoja, kad būtent čia, Sorento pusiasalyje, Odisėjas buvo priviliotas ir apžavėtas sirenų dainų. Dabar čia viliojami turistai atsiveriančiomis panoramomis, prabangiomis vilomis, lėtu gyvenimo tempu, žydra jūra, gaiviuoju Limoncello likeriu...

Kelias per visą Amalfi pakrantę Strada Statale 163 nusidriekęs maždaug 50 kilometrų, bet nesitikėkite jo įveikti su vėjeliu. Jis toks siauras, kad kai iš priekio atvažiuoja autobusas apima lengvas nerimas, kad mad driver'iai pralėktų neužkliudę. Ir jis toks vingiuotas, kad kartais į priekį tenka irtis vos 30 km/h greičiu. Vairuotojui smagumo mažai, už tai keleiviui  tikras malonumas. Jei būtų galimybių, stočiau pasigrožėti vaizdais kas kilometrą, tačiau apžvalgos aikštelių čia vos kelios. Norint aplankyti ir iš arti susipažinti bent su keliais miestukais Positano, Ravello, Amalfi ir kt. prireiktų ne vienos dienos. Deja, kaip visada laiko kišenėse trūksta. Na ką gi, šį kartą užteks taip vadinamo Amalfi Drive pasivažinėjimo eiliniu Italijoje 10 balų vertu keliu. 



Ant skardžio įsitaisęs Sorrento miestas
Tolumoje matosi rūstusis Vezuvijus

Vingiuojantis Amalfi Coast kelias

Tolumoje Kaprio sala



2013 m. balandžio 7 d., sekmadienis

Cinque Terre – Italijos Rivjera (II)

Pradžia  "Cinque Terre – Italijos Rivjera (I)"


Trečioji stotelė Cinque Terre Corniglia miestelis. Jeigu eisite pėsti iš Manarola, pasivaikčiojimas bus ilgesnis nei pirmasis, bet toks pat malonus prieš akis žydra jūra, tvarkingas keliukas, saulė danguje, dideli kaktusai ir kita augmenija, apžvalgos aikštelės pailsėti. Jeigu važiuosite traukiniu, užtruksite kur kas trumpiau, bet nematysite nė pusės grožio, nes traukinys didžiąją kelio dalį važiuos tamsiais uolose esančiais tuneliais. Be to, traukinys vis tiek iki pat miestelio nepriveš. Ir štai, kaip visada atsiranda "bet". Nesvarbu, kurį būdą pasirinksite traukiniu ar pėsčiomis, prieš išsiruošdami turite kai ką žinoti. Corniglia miestelis pakibęs 100 m aukštyje ir kad jį pasiektumėte, turėsite įveikti daugiau kaip 370 laiptelių aukštyn! Šis architektūrinis turistų kankinimo paveldas vadinamas Lardarina. Nemenkas kliuvinys, bet su keliais sustojimais įveikti įmanoma. Jei tai jums misija neįmanoma, galima palaukti ir vietinio autobusiuko, kuris užveš aukštyn. Tik nepamirškite, čia Italija. Jokių autobuso grafikų,  šiaip jis gali ir iš viso neatvažiuot.


Tolumoje matosi Corniglia miestelis
Vietinė flora jūros fone
Prie krantų vandens spalva žydra, o ją tarsi tinklas slepia štai tokie medžiai
Traukinių stotis prie Corniglia
Nemažą dalį turistų minėti daugiau kaip 370 laiptų atbaido, todėl miestelis ramesnis nei kiti, jame mažiau šurmulio. Tačiau būtent čia galima pamatyti kitą Cinque Terre būdingą vaizdą žmonių rankomis suformuotas terasas, kuriose auginamos vynuogės, alyvmedžiai, prieskoninės žolelės ir kiti augalai. Šios terasos primena ryžių terasas. Taip išradingi italai ant uolėto Rivjeros pagrindo geba auginti ištisus sodus. Terasos pastatytos galai žino kada  net ant pačių aukščiausių viršūnių tarsi laiptai, nukloję visus kalnus.

Corniglia iš toli. Deja, foto ne mano, iš wikimedia.com
Terasos, kuriose sodininkyste užsiima vietiniai italai
Laikas spaudžia, tad užsibūti galimybių nėra. Eilė lankyti Vernazza. Kadangi Cinque Terre tebuvom numatę nepilną dieną, iki šio miestelio jau keliavom traukiniu. Sakoma, kad tai vienas autentiškiausių žvejų miestelių Cinque Terre. Čia rasite visai nemažą uostą su priparkuotomis žvejų valtimis daugiausia paprastomis medinėmis, ir net smėlio paplūdimį, kur taip gera įmerkti kojas atgaivai.


Vernazza iš viršaus
Turistų pilnos Vernazza gatvės
Skaičiau, kad būtent Vernazza gana stipriai kentėjo nuo jūrų piratų, todėl čia XV a. buvo pastatyta ginybinė siena, pilis su žvalgybai skirtu bokštu. Miestelis labai itališkas pastatų tinkas nusilupęs, spalvos išblukusios, bet tai juk Italijos autentika, kuria smagu žavėtis prisėdus kavinėje po skėčiu. Itališko kumpio gerbėjai, nepamirškite užsukti į vietines kumpio ir sūrio krautuves, kur vos už kelis eurus galima nusipirkti gabalėlį palaimos skrandžiui!


Kiek apšepę Vernazzos namai
Žvejai jau sugrįžo iš jūros
Cento grammi di Prosciutto Crudo pasistiprinimui
Cinque Terre paskutinė stotelė Monterosso (pilnas pavadinimas Monterosso al Mare). Liūdna, bet jame nebuvau. Teko grįžti į La Spezia ir judėti tolyn Italijos keliais. Kiek domėjausi, Monterosso turi puikų didelį pliažą ir garsėja savo citrinų plantacijomis. Gaila, kad prieš porą metų Monterosso ir Vernazza miesteliai labai stipriai nukentėjo nuo audros. Tikiuosi jų gyventojai jau grįžo į įprastą tingų savo gyvenimą. 

Akivazidu, mažų Italijos Rivjeros miestelių nuotaiką, gyvenimo ritmą ir aplinkos grožį galima pajusti tik ilgiau ten pasisvečiavus. Tad mano pusdienis dabar tekelia juoką. Taip ir įsivaizduoju, kaip ryte praveri žalias kambario langines, įkvėpi gaivaus jūra kvepiančio oro, žvelgi į begalinį mėlynumą prieš akis... Be to, Cinque Terre yra dešimtys puikų žygiams pėsčiomis trasų. Panašu, kad teks kartoti kelionę į Italijos Rivjerą!