2015 m. sausio 12 d., pirmadienis

Bolivija: Darbo šventės paradas, Raganų turgus ir kiti atradimai La Paz'e

Bolivija - viena vargingiausių P. Amerikos valstybių. Bent jau taip rašo daugelis šaltinių. Ekonomikos terminais - galbūt. Išsilavinimo prasme - galbūt. Tačiau ji yra gausiai apdovanota gamtos dovanomis. Bent mano akimis. Kokia ji, puikiai iliustruoja  ankstesnis mano įrašas. Ir tai tik mažas lopinėlis. Vis tik boliviečių gyvenimas verda miestuose, į kuriuos visi taip veržiasi. Viename tokių praleisime ir mes porą įsimintinų dienų. Vykstame į La Paz miestą. 

Liaudis nori darbo
 
Mes tikrai net nepagalvojome, kokia svarbi Bolivijai yra gegužės 1-oji. Tačiau taip jau sutapo, kad į vieną įvspūdingiausių Bolivijos miestų – La Paz – mes atvažiuojame būtent tos dienos išvakarėse. Miesto centre vyksta pasiruošimas - statomos pakylos, kabinami plakatai, vedama elektra ir t. t. Policija matyt irgi treniruojasi - uniformuotų vyrukų gatvėse atrodo net per daug, o prie nuovados yra ir tokių, kurie nešiojasi automatus. La Paz'as ruošiasi Tarptautiniai Darbo dienai - Dia del trabajo.

Mes jau senokai pamiršę, kaip švenčiama šita "šventė", tačiau boliviečiams tai svarbi diena. - Rytoj niekas nedirbs, - sako mus pasitikęs hostelio administratorius ir priduria, kad gatvėse bus daug, labai daug žmonių. Ir jis nė kiek neperdėjo.

Jau nuo ryto gatvėse minios žmonių. Skirtingos etninės grupės pasipuošusios savo tautiniais drabužiais. Moterys su juodais katiliukais ant galvų, o anglies spalvos plaukai supinti į ilgas dvi kasas. Vyrai su skrybėlėmis ir austais apsiaustais. Daugelio rankose - senoji Inkų imperijos margaspalvė vėliava (angl. wiphala). Žmonės susibūrę į kilometrinę gegužės 1-osios parado eiseną. Ir visi ligi vieno iš širdies skanduoja "darbo, darbo, darbo".

Katiliukais ir pūstais sijonais pasipuošusios bolivietės. Beje, apie katiliukus, sklando legenda, kad vienas britas sugalvojo pralobti ir puošnias skrybeles atvežti bei pardavinėti P. Amerikoje. Prekyba ėjosi labai prastai, vyrų nedomino tokios puošmenos, bet reikalai pasitaisė tada, kai skrybėles pamėgo vietinės moterys. Štai taip kartais netikėtai pasisuka gyvenimas.
Raudonomis skraistėmis apsijuosę vyrukai kepa gana kaitrioje La Paz'o saulėje
Po eisenų skirtingų grupių atstovai dalija interviu vietinėms televizijoms, o kiti parado dalyviai tarsi skruzdės pažyra po gatves, apgula vienadienes maisto užeigas, įkurtas tiesiog gatvėse po mėlynu dangumi.

Vieningumas iš tiesų daro įspūdį. Šitiek žmonių (skaičiuojama, kad La Paz'e gyventojų jau gali būti daugiau kaip milijonas), visi pasitempę, pasipuošę, drauge siekia, kad būtų išgirstos jų teisės į gerai atlyginimą ir socialinėmis garantijomis apsaugotą darbo vietą.

Į turgų - raganų ieškoti

Netikėtai sudalyvavę šventiniame parade mes grįžtame prie savo planų. Keliaujame į miesto centre įsikūrusi Raganų turgų (Mercado de Hechiceria arba Mercado de las Brujas). Gaila, kad šventinę dieną dalis prekybininkų nedirba. Todėl maniškė vaizduotė kiek nusivilia - tikėjausi labiau raganiškesnių vaizdų. Turgaus didžioji dalis - masinės gamybos prekės turistams. Vis tik keletą įdomesnių prekystalių randame laukiančių klientų. 

Amuletai, pritraukiantys visokias gėrybes. Už pirkinius viena preikeivė atsidėkoja tokiu ir mums - linksi galva ir kartoja "amor". Dar čia galima rasti įvairių žolelių, keistų kvapų aliejų (kai kurie gerokai riečia norį), sėklų, plunksnų, kitų ritualinių atributų ir kitų, sunkiai paaiškinamų dalykų.

Amuletai, pasakojantys pačias įdomiausias vietinių legendas, tikėjimus ir kitas istorijas. O jų - gausybė. Nuo visko blogo apginti ir viskam geram pritraukti.
Bet pats keisčiausias ir šiurpuliukus keliantis Raganų turgaus pirkinys gali būti džiovintas lamos embrionas. Su plaukais ar be jų - vaizdo nepagerina. Tačiau vietiniai tiki, kad jie neša sėkmę ir laimę. Klausiančiu žvilgsniu žiūriu į pardavėją, o ji teištaria man Pachamama. Tik vėliau perskaičiau, kad tai yra viena iš Andų deivių, nuo inkų laikų garbinama kaip Motina Žemė. Jai nuo seno buvo aukojamos lamos - gyvos arba kitu pavidalu. Užkasamos po žeme, pavyzdžiui, prieš statant namą, po pamatais, kad jo gyvenojus lydėtų gerovė. Kažin, ar taip dar daroma ir dabar?
 
Džiovinti lamų embrionai - senųjų tradicijų nuotrupos šiuolaikiniame Bolivijos gyvenime
Raganų turgaus gatvėse budi ir keli raganiai. Tiesa, jie neišsiskiria iš minios kokia nors ypatinga apranga, specialiomis priemonėmis, kaip ta pati vaizduotė piešia (gal kokį šeštadienį jų čia galima ir įdomesnių sutikti). Tai įprastai apsirengę vyriokai, tik mėgsta labiau nuošalias vietas, skersgatvius. Matyt, saugosi kokios policijos. Pavyksta stebėti vieną tokių seansų, kai jaunai merginai  vyriškis buria su paprasčių paprasčiausiais kokos lapais. Įdomu, kokią ateitį tie žali lapai parodė?

Į paradą neišėjęs raganius laukia klientų, kurių šiandien tikrai vangoka
Be visokių keistenybių turguje apstu viso kito, kas matyt labiau aktualu turistams. Margaspalvės staltiesės, odiniai dirbiniai ir kiti niekučiai. Taigi nesudėtingai suderiniame lauktuvių supikrtuves su raganų paieškomis. Ir nors įspūdžių norėtąsi daugiau, bet tuos lamų embrionus mes dar tikrai ilgai prisiminsime.
 
Spalvų ir raštų grožis neišpasakytas - vietinės bolivietės tokiose skarose nešulius nešioja, o aš pirkau kaip staltieses. Svarbu, tik sugebėk išsirinkti.
Indėnas gatvėje pats narplioja ir čia pat pirkėjams savo gaminius siūlo. Beje, labai džiaugėsi fotografuojamas, priešingai negu daugelis kitų žmonių gatvėse.
O taip yra sveriami žemės riešutai - juk prekyba turi vykti sąžiningai ir sklandžiai.
Pasivažinėkime arba Pimp my Dodge

La Paz'as turi ir dar vieną įdomybę - iš tiesų unikalų viešąjį transportą. Parsigabenę iš Š. Amerikos senuosius Dodge autobusus vietiniai juos prikėlė antram gyvenimui. Jie lėti, baisiai teršia aplinką, kelia nemažą triukšmą, bet La Paz'o jau niekas - nei vietiniai, nei turistai - nebeįsivaizduoja be šių nublizgintų ir nučiustytų autobusų. Išpuošti lipdukais, tamsintais stiklais, su išskirtiniu garso signalu, ryškių spalvų - La Paz'o gatvės lyg koks autobusų grožio konkursas.
 
Solidaus amžiaus autobusai net blizga - taip juos myli La Paz'e.
Miesto gatvėmis senieji autobusai rieda išdidžiai, lėtai - jie tapo tarsi vizitine La Paz'o kortele.
Vyrams šie ratuotieji labai patinka - mūsų kompanijos vyrai su fotoaparatais Dodge'us iš visų pusių šaudė :)
Miesto panorama, kurios net vietinis taksistas nematė

La Paz'as palyginti naujas miestas, įkurtas 1548 metais. Pastatytas jis kalvotoje vietovėje. Ir šiandien miestas kasdien plečiasi, didėja, o naujakuriai, dažniausiai  neturtingieji, atvykę iš  mažų Bolivijos miestelių, kuriasi priemiesčiuose, kurie jau seniai užlipo ant uolėtų miesto sienų. Patikėkit, tokios miesto panoramos jūs dar nematėte. Nematė ir taksistas, kuris už sutartinę 100 bolivianų (maždaug 33 litai) sumą mus sutinka nuvežti galai žino kur į miesto aukštumas. Nuo čia žiūrime į tarsi dauboje prasmegusį miestą ir mojuojame pagaliau pasirodžiusioms snieguotoms Andų viršūnėms. Taksistas irgi patenkintas, matantis savo miestą iš kitos perspektyvos. - Big, beautiful, - laužyta anglų kalba sako jis. Ir mes jam pritariame.

Miesto panorama - kaip koks modeliukas su daug daug degtukų dėžučių.
Paprasti raudoni namukai vis lipa ir lipa aukštyn, o kadaise šios uolos buvo visiškai plikos.
Vienas šalia kito susispietę naujieji La Paz'o dangoraižiai pasaulio architektų nenustebintų, bet vietiniams, ko gero, tai vienas iš Bolivijos pažangos simbolių
Lipam į kalną link savojo hostelio, o už nugaros miesto žiburiai žiba