2012 m. gruodžio 31 d., pirmadienis

2012-ųjų atradimai ir įspūdžiai

2012jie, kai pažvelgiu atgal, buvo išties turtingi kelionių. Man jos tai ne tik nauji įspūdžiai, nuotykiai, savęs pažinimas, pažintys, nuotraukos albume... Kelionės man gyvenimo energija, kasdienybės ir rutinos siaubas, gaivus oro gūsis ir impulsas naujiems darbams, naujoms kelionėms. O dabar dar ir mano svajonės asmeninio blog'o apie keliavimą išsipildymas. Užrašyti įspūdžiai juk išlieka kur kas ilgiau. O jei jie dar kažkam įdomūs, naudingi ar įkvepiantys keliauti.  Tad nuoširdžiai ačiū jums, kad skaitote, kad užsukate čia ir net paliekate atsiliepimą. Visada laukiu ir jūsų patarimų ar drąsesnių nuomonių. Linkiu jums visiems ateinančiais metais naujų horizontų, gerai suplanuotų ir gerai susiklostančių, saugių ir turtingų nuotykiais kelionių. Ir nesvarbu, ar keliautumėte už tūkstančių kilometrų, ar čia, Lietuvoje. Ir dar, keliaukime kokybiškai, t. y. ne tiesiog dėliodami pliusiukas prie must see bažnyčių, fontanų ir kitų architektūrinų šedevrų bei gamtos stebuklų, bet nuoširdžiai mėgaudamiesi buvimu būtent TEN ir TADA, būten TUO momentu, su TAIS žmonėmis. Įsimintinų išvykų ir atostogų 2013aisiais!!!

Iš 2012-ųjų archyvo

Draugiška Ryga (2012 m. gegužė)


Naujoji meilė Norvegija (2012 m. birželis)


Lietuvos gražuolė Neringa (2012 m. rugpjūtis)


Netikėtas atradimas Saseksas, UK (2012 m. spalis)


Rudeninis Vilnius iš aukštai (2012 m. spalis)

 




2012 m. gruodžio 12 d., trečiadienis

Vokietijoje Kalėdos ateina anksčiau

Taip jau būna, kad darbai ir kasdienybės rūpesčiai ima ir pradangina šventinę nuotaiką. Tada belieka... krautis lagaminą ir bent savaitgaliui pabėgti. Pabėgti ten, kur Kalėdinė nuotaika spindi lempučių girliandose, garuoja gardaus karšto vyno puodelyje, slepiasi imbierinio meduolio spalvotame glaiste... Kalėdinės nuotaikos ir dvasios su kaupu galima rasti visai netoli – Brėmeno ir Hamburgo Weihnachtsmarkt. Šventinė atmosfera ir žmonės – štai kas mugėse svarbiausia. Vietiniai ir svečiai, pasidabinę elnių ragais ir Kalėdų senelių kepurėmis, kalėdinės giesmės, lempučių mirgėjimas, cinamonų ir imbiero kvapai, kutenantys nosį... na, gerai gerai, ir gardus bei šildantis Glühwein. Čia žmonės tikrai moka džiaugtis ir švęsti.  

Brėmeno svetingumas  

Brėmenas – ne toks jau ir mažas miestas (jame gyvena daugiau kaip 0,5 mln. gyventojų). Vis tik visos lankytinos vietos glaudžiasi greta. Žymusis Schnoor rajonas su mažais namukais, didžioji turgaus aikštė su Švento Petro katedros bokštais, žinoma, keturi Brėmeno muzikantai, akmenimis grįstos Vėzerio upės krantinės... O artėjant šventėm visas miestas dar ir kalėdiniu rūbu pasipuošia.
 

Brėmene kalėdinės mugės pradeda šurmuliuoti dar lapkričio pabaigoje. Centrinėse aikštėse ilgam įsikuria prekeiviai, lankytojus viliojantys rankų darbo šventiniais papuošimais, eglutės žaisliukais, vainikais, gardžiais meduoliais, karštu obuolių sidru ir, be abejonės, vynu. Mediniai prekybininkų namukai tampa tarsi kitu pasauliu, apjuostu niekad negestančiomis lempučių gijomis. Dieną mugėse daugiausia turistai, tačiau po darbų čia susitinka ir miestiečiai – pabendrauti ir po vieną kitą puodelį vyno išgerti. Taip, perskaitėte teisingai, karštas vynas čia pilstomas į puodelius: užstatas už puodelį 2-3 eurai, vynas – dar tiek pat. Grąžinus puodelį užstatas atiduodamas, o jei norisi suvenyro – išgėrus vyną dėk puodelį į krepšį ir eik toliau. Kiekviena prekyvietė vyną pilsto į vis kitokius puodelius. Taip ir visą kolekciją galima susirinkti.
 

Čiupt už kojų ir kalėdiniai norai pildosi

Sklidini puodeliai karšto vyno

Kiek ramiau nusiteikęs garsusis Schnoor rajonas (Schnoorviertel). Kadaise buvęs varguolių prieglobsčiu, šiandien tai – tikra miesto pažiba. Unikalus ir autentiškas mažų namų rajonas tik per stebuklą nebuvo sugriautas, o vėliau jį imta restauruoti išsaugant autentišką architektūrą. Siauros gatvelės ir vokiškos stilistikos namai su medinėmis sijomis – puikiai tinka ramesniam pasivaikščiojimui. O ir vietinai čia mielai bendrauja. Sutiktas impozantiškas vietinis, antikvariato savininkas, mielai papasakojo kelias miesto legendas apie garsiuosius kubilų gamintojus ir viešąsias pirtis, į kurias pats popiežius keliaudavo slaptu tuneliu tiesiai iš miesto katedros. Žinoma, ir šiame rajone Kalėdos jaučiasi: languose žybsi lemputės, suvenyrų parduotuvės kvepia cinamonu, o ištisus metus veikianti  kalėdinių prekių parduotuvė, ko gero, kaip niekad pilna pirkėjų.
 


Gražūs, bet baisiai brangūs žaisliukai
Miestas pasikeičia sutemus. Įžiebiamos visos šventinės dekoracijos, o miesto gatvėse skamba dainos, giesmės. Beje, apie lemputes. Jų čia tiek, kad elektros šio miesto skaitliukai paskutinį metų mėnesį, ko gero, prisuka rekordines sumas.
 

Hamburgas irgi švenčia  

Visai netoli Brėmeno esantis Hamburgas taip pat anksti pradeda laukti Kalėdų. Lengviausia jį pasiekti traukiniu (rekomenduoju bilietus pirkti internetu ir ieškoti akcijų, būna ir grupinių bilietų, kurie kur kas pigesni, belieka susirasti kompaniją). Pakiliai nuotaikai netrukdo net ir lietingi orai, dažni gruodžio mėnesį tiek Brėmene, tiek Hamburge. Kaip sako vietiniai, sniegas jiems nėra būtinas Kalėdų atributas (dabar žinau, kodėl:). Tačiau pirmiausia verta ne į Hamburgo muges užsukti, o pasivaikščioti miesto kanalais. Būtent Hamburgas gali girtis bene didžiausiu tiltų ir tiltelių, jungiančių senuosius kanalus, skaičiumi – jų čia daugiau kaip 2 tūkstančiai. Čia pat galima apžiūrėti ir senuosius raudonų plytų pirklių pastatus, kuriuose šiandien įsikūrusios įvairios institucijos ir bendrovės. 
 

Žinoma, Hamburgas kur kas didesnis nei Brėmenas, tad mugėse tenka pastovėti kur kas ilgesnėse eilėse, sunkiau prasibrauti ir prie prekystalių. Tačiau ir čia atmosfera šventinė, žmonės malonūs, nuotaika puiki net ir purškiant lietui.
 
  
Ir aš ten buvau, meduolių ragavau, vyną gėriau...  

Kalėdinės mugės Vokietijoje – tikras išbandymas skrandžiui. Bevaikštant nosį kutena patys įvairiausi kvapai: vokiškos dešrelės, kurių ilgis gali būti ir pusė metro, bulviniai blynai, vafliai, meduoliai, cinamonu apibarstyti riešutai... Tiesiog gatvėje galima paragauti ne tik tradicinio Glühwein, bet ir garuojančio uogų ir vaisių vyno, kurį į molinius puodelius pilsto skrybėlėtas ponas. Kainos baisiai nesikandžioja, tad pagundoms atsispirti sunku.
 
Meduolių namelis
Barmenas Brėmeno mugėje
Karštas gervuogių vynas

Taigi, vos kelios dienos Vokietijoje ir rankinis bagažas pilnas Kalėdų. Ne ne, nenusipirktų, nes ne pirkiniuose slypi šventinis džiaugsmas. Vien buvimas tarp šventiškai nusiteikusių žmonių, kur girliandos šviečia dieną naktį, o kalėdiniai garsai ir kvapai lydi kur tik pasisuksi, garantuoja geros nuotaikos dozę tikrai ilgam. 

Frohe Weihnachten!   

P.S. Einu iš spintos traukti lempučių ir puošti namų :)  
 

2012 m. lapkričio 21 d., trečiadienis

Pietų Italijos perliukas – Alberobello

Apie šį miestelį Italijos pietuose sužinojau visiškai atsitiktinai. Tą kartą (2010 m.), planuojant kelionę, apie jį man papasakojo internete rastas vienos britės įrašas. Alberobello. Vien pavadinimas žada nepamirštamus įspūdžius. Kalbu apie miestelį, esantį Apulia regione, netoli Bari uosto. Jo unikalus architektūrinis paveldas 1996 m. buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Pamačius miestelio įžymybes iš karto kyla klausimas, kas tai? Trolių namai? Mažos nykštukų pilys? Tai Trulli. Namai, iki šių dienų statomi pagal senąsias tradicijas. Vienoje vietoje savo stogus lyg kepures į dangų tiesia daugiau kaip 1 tūkst. jų. Būdamas čia jautiesi lyg kokioj filmavimo aikštelėje, tetrūksta mažų žmogeliukų aplinkui. Nejučia pagalvoju, ar remčiau lubas užėjusi į svečius?

Ar norėtumėte gyventi tokiame namuke?
Tykios Alberobello gatvės

Trulli stogai – tikra miesto puošmena

Trulli, manoma, pradėti statyti dar XIV amžiuje, tačiau tikslių žinių, iš kur kilo tokie architektūriniai sprendimai, kodėl čia buvo statomi būtent tokie pastatai, trūksta. Vis tik gana racionalių paaiškinimų ir spėjimų yra. Tikima, kad tokius namukus anuomet žmonės statė dėl kelių priežasčių: pirmiausia, tokius pastatus buvo galima lengvai nugriauti ar perkelti į kitą vietą, be to, taip buvo galima išvengti naujų gyvenviečių apmokestinimo - juk namas tai tas pats. Tokį mobilumą užtikrino namo konstrukcija: apvalūs Trulli su kūginiais stogais buvo ir tebėra statomi be jokio skiedinio. Taip taip, tokie namukai iš kalkakmenio statomi iki šiol. Ką čia namukai, visos pilys, viešbučiai ir bažnyčios. Gudru, tik kažin kiek užtrunka tokį namuką surinkti ir išrinkti?

Lauko augalai sulig stogais
Mažos durelės, maži ir langeliai


Siestos metu  mažose miesto gatvėse gyvybės nedaug

Dalyje Trulli įsikūrusios smagios suvenyrų krautuvės ir kavinukės, tačiau daugelyje jų vis dar gyvena vietiniai gyventojai. Nieko sau, gyveni prieš amžių amžius pastatytame, ir vis dar kaip uola stovinčiame, name, kurį pasirodo, esant reikalui gali ir išsimontuoti! Beje, ar pastebėjote nuotraukose, kad namų stogus puošia mistiniai ženklai? Jie ten neatsitiktinai  nuo blogos akies, turtams pritraukti, meilei išlaikyti... Vietiniai sako, kad veikia.

Namų stogus mistiniais simboliais margina ir dabar. Gyventojai šventai tikie, kad jie padeda
Rugsėjo viduryje čia turistų vienetai, gatvėse daugiausia vietinių


Senojo Trulli gyventojai džiovina kaštainius

Aplinkai Alberobello gyventojai skiria ypatingą dėmesį
Pietiečiai italai labai svetingi, nors anglų kalba čia sunkiai praverčia. Tačiau, jei ištarsit bent kelis žodžius itališkai, simpatija garantuota prekybininkas pavaišins kokiu apelsinu, senoliai palydės šypsena ir linkės sėkmės. Kad čia  skurdesnis Italijos regionas matyti  ne tik  dėl gamtos ar prastų anglų kalbos žinių. Vietiniai kepa storesnį picos pagrindą, kad būtų sočiau, mėgsta arklio mėsą, galiausiai, jų automobiliai ne tokie prabangūs. Bet nuoširdumo ir itališko mentaliteto čia su kaupu. Taigi, jei klaidžiosite po pietų Italiją ir būsite netoliese, nusukite nuo kelio į mažą Alberobello miestelį. Liksite sužavėti. O jei ieškosite sau patinkančio Trulli, žinokite, 111 numeriu pažymėtas – jau rezervuotas :)  
 
Prekybininkų gatvelė

Šis Trulli – mano favoritas
Mėnulio šviesoje Alberobello dar kitoks – mistiškas, paslaptingas


Ciao!



2012 m. lapkričio 4 d., sekmadienis

Įkvepiantis mados ir fotografijos pasaulis: T. Walker paroda Londone

Susipažinkite, jis – britų fotografas Tim Walker (41 m.). Jo braižo neįmanoma supainioti su niekieno kito: kiekviename kadre aliuzija į pasakų pasaulį, kiekvienoje nuotraukoje savita istorija, kurioje persipina ekstravagancija, humoras ir šiek tiek absurdo, kur mada tampa žaidimu, o pozuojantis žmogus – lėle, fėja, zuikiu, bepročiu rūkaliumi, vapsva ir dar galai žino kuo...   T. Walker nuotraukose neįtikėtiniai puikiai dera neproporcingai dideli atributai ir garsių dizainerių išpuoselėtos suknelės, į kurias įsispraudsusios miniatiūrinės manekenės. Jo kadruose gerai žinomų žmonių veidai įgauna naujus amplua. Ir svarbiausia, perkrautame fone mada atsiskleidžia kur kas geriau nei standartinėje fotosesijoje, o kartais net sunku suprasti, kas gi nuotraukoje svarbiau – drabužis ar aplinka ir jos patys netikėčiausi elementai. Tiesa, T. Walker pats pripažįsta, kad jo fotografija kartais balansuoja ant kičo ir dirbtinumo ribos. Galima rasti net tokius T. Walker apibūdinimus kaip kad the most un-fashiony of fashion photographers.

Sometimes when you're taking a picture an extraordinary sense of luck and chance takes over and propels you to make pictures that you couldn't in your wildest dreams have imagined. This is the magic of photography. - Tim Walker 

T. Walker išskirtinis braižas – ne tik crazy idėjos, bet ir aplinka, kurioje jis fotografuoja. Kai daugelis mados ir ne tik fotografų užsidarė studijose (kas dėl finansinių aplinkybių, kad dėl fantazijos stygiaus), jis nuolat ieškojo ir ieško išskirtinių vietų savo fotosesijoms – ar tai būtų negyvenami ir apgriuvę namai, ar užmiesčio kaimai, pilaitės ir plyni laukai. Jei prireiks, jis skris net į Afriką ar kitą pasaulio kraštą, kad tik kadras būtų autentiškas.

Pačioje pradžioje T. Walker visą savo dėmesį skyrė dokumentinei fotografijai ir portretams, tačiau tai truko neilgai. Vos sulaukęs 25-erių, jis nufotografavo pirmąją savo fotosesiją žurnalui "Vogue", ir nuo to laiko yra nuolatinis britiško, amerikietiško, prancūziško ir itališko mados žurnalo-guru nuotraukų autorius. Jo kadrai nuolat puošia ir kitus nupudruotus mados žurnalus. Tačiau, kaip pats fotografas prisipažįsta, jam prie širdies labiausiai būtent portreto žanras,  dažniausiai fotografuojamas prie nuobodaus balto fono. Tokiems nuobodiems (perkeltine prasme) T. Walker portretams jau pozavo britiškos mados ikona Dame Vivienne Westwood, charizmatiškos akotrės Tilda Swinton, Helena Bonham Carter, Scarlett Johansson, mados provokatorius Alexander McQueen ir daugelis kitų žymių ir ne tokių garsių mados, kino, muzikos pasaulio žmonių. 

The set up the table and the white background  has been the same since the birth of photography, but how do we make that interesting? I think that's where I'll go next…" - Tim Walker

T. Walker fotografuoja tik su juostiniu fotoaparatu. Pasak jo, skaitmeninė fotografija labai riboja nuotraukų kokybę bei spalvų spektrą ir, be viso to, dar pradangina vieną svarbiausių elementų fotografijoje tamprų ir trapų ryšį tarp fotografo ir pozuojančio asmens. Jis labai kruopščiai ruošiasi kiekvienai fotosesijai: rengia detalius scenarijus, paišo idėjas ant popieriaus, pats prisideda prie scenografijos kūrimo. Kitaip tariant, nuo pradžios iki galo kuria ir pasakoja galvoje gimusią istoriją.

Pasižiūrėkite ir įvertinkite patys, kokia gali būti žmogaus fantazija ir kokius pavidalus ji įgauna spragtelėjus fotoaparato mygtuką. Ir jei patiks tai, ką pamatysite, apsilankykite Londone, Somerset house galerijoje, kur iki 2013 m. sausio pabaigos eksponuojama unikalaus mados fotografo T. Walker paskutinių ketverių metų darbų paroda (įėjimas nemokamas) – Tim Walker: Story Teller. Rodos, vos kelios nedidelės salės, bet patenki į kitą pasaulį. Visa ekspozicija neįprasta daugiau kaip 150 nuotraukų parodai. Tuščias erdves užpildo  ir nuotraukas papildo fotosesijoms naudoti daiktai: pradžioje jus pasitiks mėlynas lėktuvas, įstrigęs židinyje, vėliau sutiksite baltą gulbę ir vabalų orksetrą, o išeidami nepamirškite atsisveikinti su gigantiška lėle draugišku veidu (nors fotosesijoje ji tikrąją ta žodžio prasme nuspyrė manekenę nuo kalno).

Patikėkit, vieno karto parodai apžiūrėti nepakaks. Joje lankiausi du kartus ir dar mielai įdėmiau pastudijuočiau nuotraukas, kad bent akimirkai pasinerčiau į kreivų veidrodžių ir stebuklų šalį. Tik būkite atsargūs, T. Walker pasaulis taip įtraukia, kad įlindę į triušio urvą galite nebenorėti grįžti atgal į realybę!


Sveiki atvykę į įkvepiantį T. Walker pasaulį


"Mechanical dolls". Fotosesija Italijos "Vogue", 2011 Spalis
Tos pačios itališko "Vogue" fotosesijos atributika mechaninė lėlė
              Mano nuotrauka favoritė: Agyness Deyn su Valentino suknele. Fotosesija Namibijoje britiškam "Vogue", 2011 Gegužė
Olga Shearer ant dangiškojo arklio su Valentino suknele. 2007
Helena Bonham Carter portretas."Vanity Fair", 2011 Kovas
Garsusis McQueen portretas. Britų "Vogue", 2009


Fotosesija "Exploding pipe", 2007. Parodoje galima pamatyti video medžiagą, kaip vyko ši smagi fotosesija
Fotosesija "Lady Grey" itališkam "Vogue". 2010
Fotosesijos "Like a Doll" eskizai
Vienas didžiausių T. Walker kada nors naudotų atributų fotosesijoje milžiniška lėlė



P. S. Jei Londone artimiausiu metu lankytis neplanuojate, nemažą T. Walker nuotraukų galeriją galite peržiūrėti jo asmeninėje svetainėje www.http://timwalkerphotography.com/