Cinque Terre – Italijos Rivjera (II)

Pradžia  – "Cinque Terre – Italijos Rivjera (I)"

Trečioji stotelė Cinque Terre – Corniglia miestelis. Jeigu eisite pėsti iš Manarola, pasivaikčiojimas bus ilgesnis nei pirmasis, bet toks pat malonus – prieš akis žydra jūra, tvarkingas keliukas, saulė danguje, dideli kaktusai ir kita augmenija, apžvalgos aikštelės pailsėti. Jeigu važiuosite traukiniu, užtruksite kur kas trumpiau, bet nematysite nė pusės grožio, nes traukinys didžiąją kelio dalį važiuos tamsiais uolose esančiais tuneliais. Be to, traukinys vis tiek iki pat miestelio nepriveš. Ir štai, kaip visada atsiranda "bet". Nesvarbu, kurį būdą pasirinksite – traukiniu ar pėsčiomis, prieš išsiruošdami turite kai ką žinoti. Corniglia miestelis pakibęs 100 m aukštyje ir kad jį pasiektumėte, turėsite įveikti daugiau kaip 370 laiptelių aukštyn! Šis architektūrinis turistų kankinimo paveldas vadinamas Lardarina. Nemenkas kliuvinys, bet su keliais sustojimais įveikti įmanoma. Jei tai jums – misija neįmanoma, galima palaukti ir vietinio autobusiuko, kuris užveš aukštyn. Tik nepamirškite, čia – Italija. Jokių autobuso grafikų,  šiaip jis gali ir iš viso neatvažiuot.

Tolumoje matosi Corniglia miestelis

Vietinė flora jūros fone

Prie krantų vandens spalva žydra, o ją tarsi tinklas slepia štai tokie medžiai

Traukinių stotis prie Corniglia

Nemažą dalį turistų minėti daugiau kaip 370 laiptų atbaido, todėl miestelis ramesnis nei kiti, jame mažiau šurmulio. Tačiau būtent čia galima pamatyti kitą Cinque Terre būdingą vaizdą – žmonių rankomis suformuotas terasas, kuriose auginamos vynuogės, alyvmedžiai, prieskoninės žolelės ir kiti augalai. Šios terasos primena ryžių terasas. Taip išradingi italai ant uolėto Rivjeros pagrindo geba auginti ištisus sodus. Terasos pastatytos galai žino kada  net ant pačių aukščiausių viršūnių – tarsi laiptai, nukloję visus kalnus.

Corniglia iš toli. Deja, foto ne mano, iš wikimedia.com

Terasos, kuriose sodininkyste užsiima vietiniai italai

Laikas spaudžia, tad užsibūti galimybių nėra. Eilė lankyti Vernazza. Kadangi Cinque Terre tebuvom numatę nepilną dieną, iki šio miestelio jau keliavom traukiniu. Sakoma, kad tai vienas autentiškiausių žvejų miestelių Cinque Terre. Čia rasite visai nemažą uostą su priparkuotomis žvejų valtimis – daugiausia paprastomis medinėmis, ir net smėlio paplūdimį, kur taip gera įmerkti kojas atgaivai.

Vernazza iš viršaus

Turistų pilnos Vernazza gatvės

Skaičiau, kad būtent Vernazza gana stipriai kentėjo nuo jūrų piratų, todėl čia XV a. buvo pastatyta ginybinė siena, pilis su žvalgybai skirtu bokštu. Miestelis labai itališkas – pastatų tinkas nusilupęs, spalvos išblukusios, bet tai juk Italijos autentika, kuria smagu žavėtis prisėdus kavinėje po skėčiu. Itališko kumpio gerbėjai, nepamirškite užsukti į vietines kumpio ir sūrio krautuves, kur vos už kelis eurus galima nusipirkti gabalėlį palaimos skrandžiui!

Kiek apšepę Vernazzos namai

Žvejai jau sugrįžo iš jūros

Cento grammi di Prosciutto Crudo – pasistiprinimui

Cinque Terre paskutinė stotelė – Monterosso (pilnas pavadinimas Monterosso al Mare). Liūdna, bet jame nebuvau. Teko grįžti į La Spezia ir judėti tolyn Italijos keliais. Kiek domėjausi, Monterosso turi puikų didelį pliažą ir garsėja savo citrinų plantacijomis. Gaila, kad prieš porą metų Monterosso ir Vernazza miesteliai labai stipriai nukentėjo nuo audros. Tikiuosi jų gyventojai jau grįžo į įprastą tingų savo gyvenimą. 

Akivazidu, mažų Italijos Rivjeros miestelių nuotaiką, gyvenimo ritmą ir aplinkos grožį galima pajusti tik ilgiau ten pasisvečiavus. Tad mano pusdienis dabar tekelia juoką. Taip ir įsivaizduoju, kaip ryte praveri žalias kambario langines, įkvėpi gaivaus jūra kvepiančio oro, žvelgi į begalinį mėlynumą prieš akis... Be to, Cinque Terre yra dešimtys puikų žygiams pėsčiomis trasų. Panašu, kad teks kartoti kelionę į Italijos Rivjerą!