Prancūzija: akmeninių dramblių beieškant

Kiekvienoje kelionėje man būtina derinti miestą ir gamtą: pabuvus miesto šurmulyje, gera pabėgti į kokį mišką, kalną, pievas... O Normandijoje prie vandenyno. Vanduo mane visada traukė, o jūros ypatingai. Jų muša, bangų žaismas man kaip narkotikas. Galiu sėdėti ir tiesiog būti. Svarbu, kad ošia, svarbu, kad mėlynuoja.

Nors Normandijos miestuose ir miesteliuose nebuvo nuo ko pavargti - jie jaukūs, svetingi ir visai ramūs, bet prisiliesti prie gamtos taip pat labai norėjosi. Todėl vingiavome pakrante ir ieškojome laukinių paplūdymių, kur į vandenį žemyn sminga baltos uolos, kur savo straublius į vandenyną įsmeigę "akmeniniai drambliai". Taip dažnas vadina Etretat miesto apylinkėse esančias tris akmenines arkas. Mes tuo panašumu norėjome įsitikinti taip pat.

Normandijos pakrantė, skalaujama vandenyno, gana atšiauri. Bent jau man taip pasirodė. Žinoma, tokias emocijas sustiprina ir čia vykę Antrojo pasaulinio karo mūšiai (apie juos - kitame įraše). Tačiau ir pati gamta tokį įspūdi kuria. Aukštos uolos neleidžia lengvai pasiekti vandens. Pikti vėjai krantus kartais plaka su milžiniška jėga. Paplūdymiai dažniausiai akmenuoti. Oras per dieną gali bent kelis kartus pasikeisti (nors mums pasisekė ir lietaus negavome, tačiau dramatiškų debesų - pakankamai).

Vis tik tas atšiaurumas turi ir kitą pusę, kuri prikausto tavo žvilgsnį. Ant baltų uolienų driekiasi begalinės pievos. Jos tarsi linksmieji kalneliai vingiuoja tolyn. O nuo tų uolienų žvelgiant į horizontą jautiesi lyg stovėtum ant pasaulio krašto, už kurio nėra nieko tik vanduo. Mane tokie peizažai priverčia suvokti, kokia esu maža, kokie mes visi  esame maži prieš gamtą.

Etretat yra hot spot turistams. Tai nedidelis kurortinis miestelis, įsispraudęs tarp uolų, o jam populiarumą pelnė būtent gamtos čia suformuotas grožis. Sako, net Monet - peizažų virtuozas - čia ne kartą tapė ir sėmėsi įkvėpimo. Aš visai tuo nesistebiu. Jei vėjai tądien, kai lankėmės, būtų kiek šiltesni, mielai iki vėlumos būčiau stovėjus ir grožėjusis panorama.

Beje, apie tuos dramblius, straubliais gerančius vandenyno vandenį - ilgiau įsižiūrėjus juos tikrai pamatai. Įsitikinkite patys!