Kelionių gastronomija: Indonezijos egzotika

Ko gero, tokios maisto įvairovės man dar niekur neteko regėti. Dažnai net nesuvoki, kas yra  siūloma. Pirmiausia, Indonezija išskėstomis rankomis pasitinka aštraus maisto gerbėjus. Kaip mes savo patiekalo neįsivaizduojame be druskos, taip šioje šalyje vienas pagrindinių prieskonių yra raudonasis čili pipiras. Šviežias, ką tik supjaustytas ar grūstuve sugrūstas. Iš Indonezijos parsivežiau tokių receptų, kur vienam patiekalui reikia net 5 čiliukų. Ne kiekvienas skrandis tai gali atlaikyti. Žinoma, Indonezija tokia įvairiapusė, kad maisto čia pakankamai ir  jautrius receptorius turintiems keliautojams, tiesa, su sąlyga, kad nebus prieštaraujama gastronominiams netikėtumams, pavyzdžiui, saldžiam žemės riešutų (ką tik sugrūstų) padažui arba keptai tempe.

Indonezijos kulinarinį pasaulį reiktų skirti į dvi dalis: kavinių/restoranų ir gatvės maistą. Pastarasis pribloškia savo išradingumu, įvairove ir yra vertas atskiro įrašo. O dabar noriu pasidalinti keliais Indonezijos skoniais. 

Indonezijos virtuvės karalius - čili. Ir tikrai ne tie didieji čiliukai yra aštriausi, tikrasis užtaisas slypi mažuosiuose pipiruose

Olah-Olah Gili Air paplūdimyje

Skamba tarsi havajietiškos dainos priedainis, nors tai - burnoje tirpstantis, saldžiai aštrus daržovių ir vištienos troškinys, gaminamas Gili Air saloje. Daugiau tokio kitose Indonezijos salose matyti ir ragauti neteko, todėl Gili Air tai yra must have patiekalas. Tiesa, ne visose kavinėse ir čia rasite Olah-Olah. Bet juo už 35 tūkst. rupijų (nesiekia nė 10 litų) jus tikrai pavaišins kavinėje "Zip bar". Olah-Olah yra panašus į Indonezijoje taip mėgiamus karius (carry). Yprastos daržovės - morkos, moliūgas, šparaginės pupelės ir pan. - yra lėtai troškinamos šviežiame kokoso piene. Atrodo, nieko ypatingo, bet skonis jau nuo pirmo šaukšto nustebina. Matyt, visa paslaptis prieskoniuose, kuriuos, reikia pabrėžti, indoneziečiai naudoja šviežius, o ne džiovintus. Receptoriai jaučia, kad patiekale yra šiek tiek čili pipiro, šiek tiek česnako, o dar tas tikro ir šviežio kokoso pieno tirštumas... Jei dabar turėčiau galimybę gauti bet kokio maisto, garantuotai rinkčiausi Olah-Olah su iki traškumo paskrudintais svagūnėliais ant viršaus. Gaila, kad technologijos dar negali perteikti kvapų ir skonių. Garantuoju, kad net ir būdami sotūs išalktumėte.

Gili Air svetingumas lekštėje - Olah-Olah

Kas tas tempe?

Tempe yra savotiškas vietinių kulinarijos išradimas, žinomas nuo 1815 metų. Kaip prancūzai brandina sūrius, taip Indonezijos gyventojai brandina tempe. Tam tereikia sojos pupelių ir bananų lapų. Pupelės yra suvystomos į bananų lapus ir taip laikomos 24 valandas. Kas iš to? Pasirodo, dėl fermentacijos proceso per tą laiką, kol yra laikomos bananų lapuose, pupelės apauga pelėsiu. Štai šitas kūrinys ir yra vadinamas tempe, kuris ypač mėgiamas Java saloje. Skamba nė kiek nepatraukliai, tačiau patroškintas ir pačirškintas aliejuje tempe tikrai gardus. Kaip juokauja vietiniai, tai tikra proteinų ir vitaminų bomba, nors klausimas, kiek pastarųjų išlieka tempe kepant aliejuje. Vis tik, dėl savo skonio ir maistinių savybių tempe išpopuliarėjo visame pasaulyje kaip puikus produktas ar net mėsos alternatyva vegetarams. Tiesa sakant, net neturiu su kuo palyginti tempe  skonio, bet paragauti tikrai verta, net jei dievinate mėsą.

Senolė turguje vynioja sojos pupas į bananų lapus

Taip atrodo subrandinta tempe

Tempe čirškinama kartu su vištiena - tuoj sėsim prie stalo

 Vaisiai, kurių akyse neregėjau

Nuvykus į Indoneziją tenka atnaujinti vaisių žodyną. Apelsinų ir obuolių, bananų ir arbūzų rasite, bet ne juos čia smagiausia ragauti. Tenka google paskaityti, ką per velnią turguje tau siūlo.

Pradėkime nuo gyvatės vaisių arba Salak fruit. Tai nedideli vaisiai, kurių žievelė tikrai primena gyvatės odą. Po luobele slepiasi trys vaisiaus skiltelės. Atsikandus pirma receptoriai pajaučia cukraus dozę, tačiau po sekundės kitos veidas kiek susiraukia nuo švelnaus rūgštelėjimo. Taip ir nesupranti žmogus ar tas skonis patinka, ar ne.  Bet kažkodėl antro į rankas imti nebesiryžau :)

Gyvatės vaisių skonis sunkiai nupasakojimas, už tai išvaizda pati kalba už save

Nosį riečiantį Durian Indonezijos gyventojai neretai vadina vaisių karaliumi dėl jo dydžio ir išvaizdos. Bet ne visų jis yra mėgiamas, kadangi pasižymi ne pačiu gardžiausiu aromatu. Pati nemačiau, tačiau girdėjau, kad kai kuriuose šalies viešbučiuose, kavinėse ar viešajame transporte kabo perspėjimai, jog į vidų griežtai draudžiama įsinešti šį vaisių. Kaip bebūtų, išdrįskite pamėginti, gal jo aromatas jūsų nė kiek neišmuš iš vėžių.

Durian vaisius man primena kuoką

Deja, kelionės metu liko neišragauti Jack fruit, Star fruit ir dar kelios keistenybės, kurių pavadinimų taip ir nepavyko iššifruoti. Bet aš matyt linkusi prie įprastų vaisų, kurie, beje, čia ypatingai skanūs! Indonezijoje turite galimybę paragauti pačius aromatingiausius ir sultingiausiu ananasus, kurie dydžiu sulyg vyriškas kumštis, saldžiausius ličius, kurie primena vynuoges, ir skaniausius mango. Ir jų kainos tesiekia litą kitą. Argi ne vitaminų rojus!

Skaniausi man mažieji ananasai



Jack fruit primena Durian vaisių ir yra dažnai naudojamas kaip sudedamoji nacionalinių patiekalų dalis