Indonezijos suvilioti: Džogdža, mes jau čia!
Liepos 15 d. Rytą praleidžiame traukinyje, kuris per 5 valandas mus patogiai nugabena iš Blitar miesto į Javos kultūros sostinę Džogdžakartą (Yogyakarta). Vietiniai ją vadina tiesiog Džogdža (Yagya, Jogja). Tai didžiausias miestas, kurį lankome Javoje kelionės metu, tad neabejotinai mūsų laukia nuotykiai. Atsilaikyti prieš taksistus stotyje įgūdžių jau turime, o štai atvykti į Džogdžą neturint kur apsistoti - kiek rizikinga. Ypač jei turite pageidavimą duše praustis po karštu vandeniu. Vis tik Lonely Planet mums padeda, tad skubame apsidairyti po miesto centrą.
Džiogdžioje gyvenimas verda non stop |
Žmonių kiekis pribloškia mus iš naujo. Ir kiek turistų! Per gatvę pereiti tikra savižudybė, nes perėjos čia tik dėl grožio, o stabdžiai matyt ne pas visus vairuotojus veikia. Vietiniai pramokę anglų kalbos meilikauja kiekvienam praeinančiam pro jo prekystalį ar parduotuvėlę. Čia randame ir pirmuosius didesnius prekybos centrus. Tačiau įdomiausias mums - gatvės gyvenimas.
Gariūnų turgus Malioboro gatvėje
Malioboro gatvė - žymiausia ir turistų lankomiausia Džogdžios gatvė, kur susispietusi pagrindinė miesto prekyba. Tiesi kaip styga gatvė iš abiejų pusių apsupta neaukštų pastatų, kurių pirmuose aukštuose įsikūriosios suvenyrų, batikos ir kitų gėrybių parduotuvės. Čia dalį pėstiesiems skirto šaligatvio taip pat okupavę paprasti prekiautojai, kas rytą ant nedidelių prekystalių dėliojantys dozę "autentiškų" dirbinių ir kitų niekučių turistams. Didžioji dalis tų gerybių - tarsi iš Gariūnų turgaus: pigios, nekokios kokybės, bet svarbu, kad blizga ar su Džogdžios užrašu.
Malioboro gatvėje gyvenimas turi labai aiškų tvarkaraštį. Nuo ryto čia pluša prekybininkai, o saulei nusileidus jie savo turtus mikliai susipakuoja ir vietas užleidžia... maistui. Keli kilimai ant grindinio, maži, vos nuo žemės pakilę staliukai, karučiu atstumiama viryklė, kibiras su vandeniu indams praskalauti ir gatvės restoranas atsidaro. Įsivaizduokite daugiau kaip kilometrą besitęsiantį restoraną po atviru dangumi. Meniu čia - autentiškas Javos, tad jei norite burgerių, teks eiti į vakariečiams skirtas kavines (Lonely planet puikiai rekomenduoja). Tačiau, nors maistas mus labai vilioja - galima gauti krabų, žuvies ir įvairių troškinių, prisėsti atgraso higiena. Na, bet fried chicken vos už kelis litus - tikras skanumėlis, o desertui ragaujame kažką panašaus į mažas spurgas prie centrinio turgaus.
Jau netrukus ši moterėlė atidarys savo restoraną Malioboro gatvėje |
Gatvėse daugiausia valgo vietiniai |
O kaip jums toks warung (vietinės maisto įstaigėlės) variantas? |
Sunku net nusakyti, kokių patiekalų galima paragauti Džogdžios gatvėse |
Terminas batik kildinamas iš indonezietiško žodžio titik, reiškiančio "taškas", "lašas". Tai - sena audinio marginimo technika, kuomet vaško pagalba ant jo yra išgaunami neįtikėtini raštai ir piešiniai. Batikos menas Javoje suklestėjo XII-XVI a. ir tuo metu buvo diduomenės privilegija. Jo meka buvo ir vis dar yra būtent Džogdža. Anuomet tai buvo itin kruopštus, varginantis, daug laiko reikalaujantis moterų darbas. Dabar gi batikos raštai štampuojami ir specialiomis mašinomis (technologinio progeso rezultatas). Vis tik tikrą batikos meną atskirsite pagal kainą. Iki šiol Javoje veikia specialios batikos manufaktūros, kur dienų dienas subtiliai marginami ištisi metrai medvilnės, šilko ar kito audinio. Vieni simboliai ir raštai kilę iš šalies istorijos, religinių motyvų, kiti yra įkvėpti gamtos. Vienais raštais marginami jaunavedžių apdarai, kitais - drabužiai sultonui. Vienoje batikos parduotuvėje teko gyvai stebėti, kaip dvi moterys, rodos, žaibišku greičiu specialiais įrankiais vašku piešia ornamentus. Tai bent įgūdžiai. Batika puošia ne tik pačius javiečius - marškiniai, suknelės, kelnės, net biuro kostiumėliai, bet ir jų namus - staltiesės, lovatiesės, pagalvės. Marga ta batika, tikrai ne kiekvieno skoniui, tačiau smagu matyti kaip šimtametis kultūrinis paveldas įsipaišo į šiuolaikinį gyvenimą, kai iš batika margintų marškinių kišenės vietinis autobuse išsitraukia savo Samsung išmanųjį.
Batikos menas Javoje perduodamas iš kartos į kartą, vis tik šiai tradicijai grasina šiuolaikinės technologijos, masiškai štampuojančios pigiąją batiką |
Laukite tęsinio!
Komentarai
Rašyti komentarą