Indonezijos suvilioti: su šalmais - po Prambanan šventyklą

Liepos 16 d. Džogdža garsi ne tik savo gatvės gyvenimu, sultono rūmais ir kitais turtais. 35 km spinduliu aplink galima rasti  ypatingų gamtos panoramų, didingų architektūros statinių, kvapą gniaužiančių iššūkių. Ir nuo ko gi geriausiai pradėti šią dieną?

Riedame miesto autobusu į užmiestį maždaug 17 kilometrų. Pagaliau už bilietus mokame tiek, kiek visi - oficialią 3 tūkst. rūpijų kainą žmogui. Naudojamės TransJogja paslaugomis: 1A autobusas iš pagrindinės Malioboro gatvės mus per gerą pusvalandį nuveš tiksliai, kur reikia. Šiandien mūsų programoje - 8-10 a. statytas ir šiuo metu vienas didžiausių už Indijos ribų iduistų šventyklų kompleksų. Prambanan - tai milžiniškoje teritorijoje išsidėstęs induistų religijos lopšys. Tiksliau, tai, kas iš jo liko po šitiek amžių, po dešimčių šalia stovinčio galingiausio Javos ir visos Indonezijos ugnikalnio Merapi išsiveržimų ir kitų gamtos stichijų. 

Gyva istorijos pamoka

Prambanan yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Matyt todėl turistams įėjimas kainuoja vietiniams nesuvokiamus pinigus - po 170 tūkst. rupijų (apie 45 litus). Ir iš tiesų kaina Indonezijos lygiu yra kosminė, tačiau šioje šalyje esame jau antra savaitė, tad pripratome, kad turistai vietinių akimis - tarsi vaikščiojantys bankomatai. Tebūnie, juk tai neįkainojamas pasaulio paveldas, kurį būtina išsaugoti. Juolab, kad po 2006 m. žemės drebėjimo Prambanan itin nukentėjo ir padarytai žalai pašalinti - nors iš dalies atstatyti, tai kas prarasta - reikės daug archeologų darbo valandų ir lėšų. Tad džiugina, kad galbūt ir mes būsime kažkiek prie to prisidėję. Teritorija čia didelė, todėl skubame tiesiai prie žymiojo architektūros objekto, kuris iškyla prieš mūsų akis ir priverčia nustebti, nes stovinčios šventyklos iš tiesų atrodo įspūdingai.

Smailianosės šventyklos iš toli atrodo kaip paveikslas

Prie Prambanan  mus pasitinka du vietiniai moksleiviai ir pasisiūlo aprodyti bei papasakoti daugiau apie kiekvieną iš čia dar stovinčių šventyklų. Taip jie atlieka istorijos (ir anglų kalbos) namų darbus ir galbūt ateityje taps oficialiais gidais. Atlygio jie neprašo, bet arbatpinigiai juk dar niekam nepamaišė. Taigi draugiją pasivaikščiojimui jau turime, belieka ištempti ausis pasakojimams, kad nors ką nors vėliau galėčiau papasakoti jums savo blog'e (deja, tikriausiai neprisimenu nė pusės, ką vaikinukai gana nebloga anglų kalba mums tą dieną supasakojo). Bet kelis faktus tikrai užfiksavau.

 

 8 iš daugiau kaip 240

Kadaise Prambanan kompleksą iš viso sudarė apie 240 šven­tyk­lų. Istorikai mano, kad jos buvo pastatytos vienos iš induistų dinastijos sugrįžimo į valdžią (po budistų valdymo) proga. Šventyklos buvo skirtingo dydžio ir stovėjo tam tikra tvarka. Šiandien galime apžiūrėti 8 pilnai atstatytas pagrindines šventyklas (Candi). Tarp jų išsilaikiusios 3 didžiosios, skirtos induistų trejybei - dievams Brah­mai (kūrėjui), Višnu (sergėtojui) ir Šivai (griovėjui). Tuo tarpu aplink jas tėra daugiau kaip 200 mažųjų šventyklų, vadinamų Candi Perwara - sergėtojos, likučiai. Tai ir yra bene didžiausia šių dienų archeologų mįslė, kaip iš atskirų akmenų jas prikelti naujam gyvenimui.

Visas kompleksas buvo pastatytas taisyklingą kvadratą sudarančioje teritorijoje. Šventyklų statyboms buvo naudoti įvairių formų lavos uolienos akmenys. Įdomu tai, kad šventyklos pastatytos Lego principu, kai vienas akmuo su kitu susijungia tarsi kaladėlės, susiliedamos į vieną visumą. Be jokių sutvirtinamųjų medžiagų. Mūsų gidai šmaikštauja, o galbūt tai yra gryniausia tiesa, kad todėl vieni akmenys yra vyriškos giminės, kiti - moteriškos.

Medituoju vienoje iš šventyklų. O jums taip lengviau suprasti, kokio dydžio jos yra iš tiesų

 Madam, nepamirškite šalmo!

Aukščiausia iš visų yra Šivos šventykla - Candi Shiva. 47 metrų aukščio į dangų smailėjantis statinys prie laiptų saugomas suakmenėjusių mistinių būtybių. Tai centrinė Prambanan vieta, švenčiausia iš visų šventyklų. Joje yra 5 nedideli kambariai, tamsūs, dvelkiantys drėgme. Viename jų stovi paties griovėjo statula, o šventyklos išorinės sienos pasakoja vieną žymiausių induistų meilės epų Ramayana.

- Madam, užsidėkite šalmą, - man sako mūsų gidai, ir jie tikrai nejuokauja. Šiandien po Šiva šventyklą galima pasivaikščioti tik su tokia galvos apsauga. Apie tai įspėja ir šalia pastatytas ženklas "BUILDING IS RELATIVELY STABLE". Tokios yra jau mano minėto 2006 m. žemės drebėjimo pasekmės.

Šiva šventyklos sargai

Šiva šventyklos raižiniai be galo kruopštūs ir detalūs

Pasivaikščiojimai po praeitį

Kaip ir dabar, taip ir anksčiau Javoje drauge sugyveno skirtingos religijos. Todėl toje pačioje teritorijoje yra išlikusių mažesnių budistų šventyklų. Jos kitokios, tačiau apie tai - kitame įraše. Vis tik jūsų smalsumo numalšinimui įdedu kelis kadrus. Prisipažinsiu, vaikštant po šventyklas jautiesi tarsi nusikėlęs amžių amžius į praeitį. Palieti tuos akmenis ir žinai, kiek energijos jie sukaupę, tačiau įminti jų paslapčių neįmanoma.

Budistų šventykla šalia Prambanan - tarsi apleistas miestas

Ryte turistų čia mažai, todėl niekieno nekliudomas vaikštai po praeitį

Vietinis "archeologas" prigulė rytinio pogulio

Sugriuvusių šventyklų detalės šildosi saulėje - jų, ko gero, jau niekas nebesulipdys į vieną visumą