Peru: raudonų stogų miestas Cuzco

Naktinis autobusas. Kelias - tarsi tarka. 10 valandų neramaus miego. Taip 7 val. ryte atsiduriame viename gražiausių Peru miestų - Kuske (isp. Cuzco). Galvose lengva migla - jau pakilome į 3,4 km virš jūros lygio aukštį. Tokiame svarbiausia niekur neskubėti. O ir nepavyktų, nes senamiestyje ne viena gatvė kopia į įkalnę. Tačiau ir nesinori - miestas gražus, posūkis po posūkio siauromis senamiesčio gatvelėmis vingiuoja ir kviečia iš arčiau susipažinti.

Miesto gyvos legendos

Kusko miesto pastatų sienos ir akmenimis grįstas gatvių grindinys prieš šimtus metų matė inkų gyvenimą. XI a. kalnų apsuptyje įkurtas miestas kadaise buvo ne kas kita, o galingos inkų imperijos sostinė. Šiandien jau sunku įsivaizduoti, kaip miestas anuomet atrodė. Ispanai čia griovė viską iš eilės. Tačiau buvusio miesto pėdsakų dar yra - viena kita inkų laikų siena stovi tarsi nepajudinamos iki šiol. 

Centrinė miesto aikštė ir ispanų palikimas - ją supančios bažnyčios
Kuskas plečiasi  ir žmonės kuriasi ant čia esančių kalvų, tad miesto gatvės kyla vis aukščiau ir aukščiau
Miesto vaizdas purių debesų fone
O čia inkų statyta akmenų siena - be jokių cementų ar klijų, o sudėta preciziškai amžiams
Kusko miestas turi ne vieną savo legendą, bet man ypač patinka miesto įkūrimo. Ar tikėti ja, ar ne, čia jau kitas klausimas. Taigi, sakoma, kad pirmasis inkų valdovas ilgai ieškojo tinkamos vietos pagrindiniam miestui įkurti, kol pasiekė šias teritorijas. Smeigė aukso ietį į žemę, o ši tarsi skradžiai žemę pradingo. Tai buvo ženklas: inkų valdovas pamanė radęs pačią visatos bambą ir įkūrė čia Kuską - kečųjų kalba miesto pavadinimas reiškia "bamba" arba "centras".

Netikėtos Kusko spalvos

Dabar miesto legendos jau primirštos, o vietiniai kaip įmanydami stengiasi suktis. Todėl po miestą vaikšto pasidabinę margaspalviais drabužiais, nesibodi ir lamą ar ožiuką su savimi pasiimti. Taip turistai geriau kimba. Tačiau už nuotrauką čia su vienu soliu jau neišsisuksi, juk didmiestis, tad ir pramogų kainos kur kas didesnės. Komercija, sakysite, bet kur jos šiandien nėra. Vis tik po antros nuotraukos jungiu stabdžius.

Damos laukia turistų, o laukdamos mezga
Vietiniams jau šaltoka, o vaikai iš viso rengiami kaip pas mus žiemą prie -20C
O kuo čia vaišina stačiai ant gatvės? Tamsiai violetinis gėrimas iš plastikinio kibiro siamamas visų naudojama stikline (gal ir praskalauja ją po kiekvieno gėrimo). Tai chicha morada - be galo saldus gaivusis gėrimas, verdamas iš violetinių kukurūzų. O kas nori ne tik atsigaivinti, bet ir švelniai apgirsti - prašom keistos rusvos spalvos chica corn beer. Tiesa, šio alaus paragauti neišdrįsome, juk mūsų skrandžiai tik prie higieniškai verdamo lietuviško  pripratę.

Chicha pardavėjos
Balta ir mėlyna - tai Graikijos spalvų derinys, tiesa? Tačiau ir Kuske tokį rasite. Tai - San Blas rajonėlio spalvos. Mažas, rodos vos kelių namų ir taip netikėtai į miesto veidą įsipaišęs. Čia renkasi menininkai, vakarais tiesiog ant grindinio patiestos staltiesės siūlantys savo dirbinius, grojantys keistais instrumentais ar tiesiog traukiantys žolės suktinę. Čia gausu miniatiūrinių krautuvėlių, kurios, rodos, neužsidariusios nuo neatmenamų laikų. Matyt jose dirba karta po kartos tų pačių žvitrių akių indėnų. Jei nieko nepirksite, nesupyks, jūsų apsilankymu apsidžiaugs ir dar bedante šypsena apdovanos. Bet angliškai vargiai ar atsakys.

Prie baltai mėlyno rajono turistų irgi tyko foto modeliai
Na, o šis nutikimas mums Kuske pasirodo pats netikėčiausias, kad ir bespalvis. Eilinėje maisto prekių parduotuvėje akis užkliūna už alkoholinių gėrimų lentynos, kurioje, mūsų visų nuostabai, garbingoje vietoje šalia Finlandia butelio stovi Lithuanian Vodka. Kažin, ar nors vienas peruietis kada ją pirko? Apstulbę taip ir nesumojame to paklausti pardavėjos.




Raudonais čerpių stogais
 
Kylame į miesto aukštumas pažiūrėti į Kuską iš viršaus. Stabdome taksi centrinėje aikštėje - Plaza de Armas (Ginklų aikštė yra kiekviename Peru mieste ar miestelyje), ir rodome, kad norime ten. Taksistai pasitaiko pikti ir į derybas nesileidžia. Galų gale vienas sutinka mus į viršų užvešti, bet kaip po to paaiškėja, nuveža ne ten, kur norėjome. Arba mus ne taip suprato, o mes ne taip aiškinome, arba iš piktumo, kad lietuviai pasitaikė taupūs. O mes juk taip vadinami backpacker'iai, stengiamės kuo pigiau keliauti. Vienok ir nuo šito kalno Kusko vaizdas mums patinka. Akys čia jau atsiremia į kalnų sienas, kurios aplipusios paprastų Kusko gyventojų namukais. Nemaža jų dalis tiesiog plūkti iš raudono molio, ne visi ir tinkuoti. Už tai kaip gražiai atrodo jų raudonų čerpių stogai. Man asmeniškai primena Italiją.

Kusko panorama
Ne tokios turistinės miesto gatvės
Vaikštinėjam raudonais čerpių stogais

Tiesa, gyvenimas toliau nuo miesto centro kur kas vargingesnis. Tvarkos mažai, gatvėmis vaikštinėja valkataujantys šunys, su jais žaidžia vaikai. Vietiniai mus užklydelius palydi žvilgsniais, vis dėl to didžiausia turistų koncentracija ten žemai - miesto centre. Jaučiamės saugiai, nors vakarais čia vaikštinėti nereikėtų. O kaip tik ir saulė jau vakarop, tad skubame atgal į pagrindinę Kusko aikštę. Čia atsisėdę ant laiptų klausomės katedros varpų, stebime kaip žibintas po žibinto miestas virsta dideliu jonvabalių spiečiumi. Kiekvienas su savo mintimis, bet matyt apie tą patį - jau greitai keliausime pamatyti Peru pasididžiavimo - Mačiu Pikčiu miesto. Bet apie jį - kitą kartą.



Komentarai