Skrydis virš rudeniško Vilniaus

Oro balionu paskraidyti, ko gero, svajojau jau nuo šešerių. Tada pirmą kartą savo akimis pamačiau oro balionus, ir dar ne bet kokius, o pačių įvairiausių formų ir spalvų. Gal kartais ir jūs prisiminsite dar prieš Nepriklausomybę Vingio parke vykusią tarptautinę oro balionių šventę. Taigi, nuo tada kaskart danguje pamačiusi oro balionus užsigalvodavau, kaip viskas atrodo iš padebesių, koks jausmas kilti aukštyn ir leistis nešamai vėjo tolyn... Dabar jau galiu pasakyti, tai nerealu. Jautiesi kaip vaikystėj gavęs kramtomos gumos ar saują ne bet kokių, o šokoladinių saldainių. Jaudulys susimaišo su nekantrumu, smalsumas – su nuostaba ir džiaugsmu.

Taigi, kviečiu iš naujo įsimylėti Vilnių ir pasigrožėti rudenišku gamtos virsmu, kurio dažnai per rūpesčius ir darbus nė nepastebime. Gero vėjo visiems!
  
Pučiam karštą orą ir netrukus kilsime
Kylam nuo Barbakano po kojomis visas Vilniaus senamiestis
Užupio Respublikos stogai
Šv. Onos bažnyčia, Dailės akademija ir pažįstamas Žurnalistikos institutas
Šv. Jonų bažnyčia ir senamiesčio gatvių labirintai
Katedra ir miesto dangoraižiai tolumoje
Gedimino pilis ir vėjyje besiplaikstanti trispalvė
Kylam dar aukščiau
Atsisveikiname su senamiesčiu ir sveikinamės su kaimynais oreiviais
Žalgirio stadionas ir iš aukštai nežavi
Šiaurės miestelio betoninės džiunglės
Į kiemą atėjo ruduo
Verkių parkas, paskendęs rudens spalvose
Hipnotizuojantys toliai
Šiek tiek įdomių faktų apie oro balionus
  • Oro balioną išrado prancūzai broliai Mongolfje. Pirmieji bandymai pakilti datuojami 1782  metais. Tuomet nedidelį savadarbį balioną broliai kaitino naudodami šiaudus su vilna ir popieriumi. Po metų, ištobulinę savo išradimą, prancūzai oro balioną pristatė visuomenei ir taip "užpatentavo" jį. Tiesa, tuomet į dangų paleistas balionas nebuvo pilotuojamas.
  • Pirmieji oro balionu pakilo ne žmonės, o avis, antis ir gaidys. 1783 metais dar nebuvo žinoma, kaip aukščio pokyčiai veikia žmogaus sveikatą. Trys oreiviai sėkmingai nusileido į žemę po kelias minutes trukusio skrydžio. Tada atėjo metas kilti žmogui.
  • Šiuolaikiniai oro balionų kupolai yra siuvami iš specialios sintetinės medžiagos, kuri atspari net 120 laipsnių karščiui – būtent iki tokios temperatūros įkaitinamas kupolo viduje esantis oras. Standartinio dydžio kupolui pasiūti sunaudojama virš 1 tūkst. kv. metrų audinio.
  • Vien tik oro baliono kupolas kainuoja nuo 100 tūkst. litų. Vienas kupolas vidutiniškai tarnauja 500 skraidymo valandų. Priklausomai nuo skraidymo dažnumo, oro sąlygų ir kitų faktorių kupolas gali susidėvėti per 4 metus, tačiau mes skridome jau 7 metus tarnaujančiu oro balionu.
  • Neįtikėtina, tačiau su 5-6 žmonių įgula į viršų pakilęs oro balionas sveria apie 3,5 tūkst. kilogramų. Didžiausia svorio dalis – karštas oras baliono kupole – daugiau kaip 2,5  tūkst. kilogramų. Pats baliono kupolas standartiškai sveria apie 100-120 kg, krepšys su dujų balionais ir kita įranga – dar apie 350 kg.
  • Nors oro balionai įprastai skraido palyginti neaukštai, iki 1,5-2 km, pasaulyje užfiksuotas oro balionu pasiektas aukščio rekordas – 21 km su trupučiu. Lietuvos aukščio rekordas yra kiek aukščiau nei 10 kilometrų.
  • Pirmą kartą skridusius oro balionu oreiviai krikštija su ugnimi, žeme ir šampanu. Kodėl krikštui naudojama būtent ši atributika? Ugnis – tai stichija, kuri leidžia pakilti į dangų, žemė – tai pagrindas, nuo kurios mes atsispiriame skrydžiui ir kur vėl nusileidžiam, o šampanas, pasak oreivių, kadaise išgelbėjo brolius Mongolfje, nusileidusius svetimoje žemėje, nuo susidorojimo: įsibrovėliai nedraugiškai nusiteikusius žmones pavaišino prancūzišku šampanu, todėl išvengė mirties. Net jei tai tiesiog legenda, vis tiek smagu tokį krikštą gauti.



Komentarai

  1. Jėga... Ypač hipnotizuojantys rudens toliai...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Inga, tikrai nereali patirtis ir grožis viską pamatyti iš paukščio skrydžio :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą