Indonezijos suvilioti: iš pelenų prisikėlęs Borobuduras

Liepos 17 d. Apie vidurdienį pagaliau nusikabarojame nuo Merapi aukštumų (man asmeniškai lipti žemyn sunkiau, negu į viršų, nes didžiausias krūvis tenka keliams ir pėdoms). Kojos lengvai dreba net ir po valandos poilsio. Deja, daugiau dykinėti nėra kada - kelionės laikas sparčiai tirpsta, o dar yra kitų planų. Prašome vairuotojo mus išmesti pakeliui, nes į Džogdžą grįžti kol kas neketiname. Norime užmesti akį į dar vieną kultūrinį ir religinį Javos pasididžiavimą - Borobudurą. Vis tik, nusigavę iki reikiamo miestelio ir susiradę viešbutį palūžtame ir griūname miegoti - bemiegė naktis ir Merapio šturmas išsunkė visas jėgas.

Geros 5 val. miego ir dušas sugrąžina energiją ir primena, ko mes čia  atvykome - pamatyti didžiausios budistų šventyklos pasaulyje Borobuduro. IX amžiuje statyta ir šlovinta, vėliau, užklota ugnikalnių pelenais ir pamiršta net 800 metų, šiandien ji yra viena geriausiai išsilaikusių senųjų budistų šventovių. Piramidę primenantis Borobuduras sudarytas iš terasų, kurias puošia stupos - varpo formos skulptūros. Jose ir kitose šventyklos nišose medituoja Budos. Nenuostabu, jog tai UNESCO saugomas paveldas ir mes jį ketiname apžiūrėti savo akimis.
 
Liepos 18 d. Borobuduro šventykla gražiausia saulei brėkštant. Rausvas dangus, ryto šešėlių žaismas, mistiškas rūkas. Tačiau šiam atvirukui pamatyti yra dvi sąlygos: pirma - už tokį vaizdelį reikia atseikėti bene dvigubai daugiau negu už įprastą bilietą, kuris ir taip  kainuoja kosmiškai daug - vienam 190 tūkst. rupijų; antra - reikia giedros. Pirmą sąlygą esame pasirengę išpildyti, bet štai dėl antros su dangaus dievais susitarti nepavyksta. Iš vakaro dangus apsitraukia pilka skraiste ir kitą rytą debesys niekur neskuba. Ką gi, sunrise turo neperkame, ilgiau pamiegame ir prieš 6 ryto jau laukiame kasininkės prie įėjimo. Bilietas kišenėje, sarongas ant juosmens ir pirmyn.

Žvilgsnis į tolį iš Borobuduro ryto rūke
Priėjus šventyklą tikrai išsipučia akys - ji milžiniška. Pagal budistų tradiciją kelionę po ją reikia pradėti nuo žemiausiojo aukšto ir ratu kilti aukštyn - nuo žemiškų dalykų nušvitimo link. Įdomu tai, kad nuo šventyklos papėdės nematyti jos apačios ir atvikrščiai - kaip ir dvasinėje kelionėje, niekada nežinai, kas joje tavęs laukia. Tačiau mes budistų tradicijos nepaisome ir pirmiausia šauname į viršų - kol nėra daug žmonių, norisi spėti užfiksuoti gražiausius ir tyliausius kadrus. 
Borobuduro stupos vatiniame danguje
Apniukęs rytas šventykloje kuria ypatingą atmosferą: lengvas rūkas ir tolumoje šmėžuojantis Merapi ugnikalnis
Borobuduras įspūdingas architektūrinis statinys iš lavos akmens (jo reikėjo apie 55 tūkst. kŪbinių metrų arba 2 mln. atskirų akmens luitų). Žvelgiant iš paukščio skrydžio jis primena mandalą (gaila, nėra galimybės to pamatyti patiems). Šventyklą sudaro 9 aukštai - pirmieji 6 yra kvadrato formos, paskutiniai 3 - apskritimo. Įsivaizduokite, viena šventyklos kraštinė yra net 118 metrų ilgio. Daugiausia dėmesio šioje šventykloje sulaukia 72 milžiniškos stupos, esančios paskutiniuose trijuose aukštuose. Jose ant lotoso lapų sėdi Budos. Kadaise šventykloje iš viso buvo 504 Budos statulos. Deja, šiandien trūksta daugiau kaip 40, o likusiųjų didžioji dalis yra apgadintos arba be galvų, kurios buvo išgrobstytos. 

Tam, kad šiandien galime aplankyti Borobuduro šventyklą, ko gero, reikia dėkoti atsitiktinumui. Pelenų ir tankaus džiunglių miško paslepėta šventykla taip ir būtų nugarmėjusi užmarštin, tačiau 1814 metais, britų valdymo laikotarpiu, šventykla buvo netikėtai atrasta. Skirtos milžiniškos pajėgos ir finansavimas prikėlė Borobudurą naujam gyvenimui. Tiesa, vėliau šventykla buvo dar ne kartą restauruota, nes jai nuolat kenkia stiprūs lietūs, ugnikalnių išsiveržimai.

Šventyklos koridoriai sukasi aplink, jų sienas puošia ištisos akmens graviūros
Specialiai turistams atverta stupa, kad būtų galima atidžiau įsižiūrėti į joje sėdinčią Budą
Stupos tarsi bebalsiai varpai čia stovi jau bene 12 amžių

Kad įsivaizduotumėte kokio jos dydžio, palyginkite su manimi
O štai ir visa šventykla, niekaip netelpanti į kadrą. Jos prižiūrėtojai žaliais kombinezonais atrodo kaip nykštukai
Visų istorinių ir architektūrinių faktų bei paslapčių apie Borobudurą neįsiminiau, bet parsivežiau vieną legendą, kuria tiki ne tik budistų piligrimai, kasmet atkeliaujantys čia pasimelsti. Legenda byloja, kad viena Borobuduro stupa su Budos statula, sėdinčia lotoso poza, yra nepaprasta, nešanti laimę. Jei žmogus paliečia toje stupoje esančios Budos pėdą, jo sugalvotas noras būtinai išsipildo. Tačiau kuri iš 72 stupų, esančių Borobudure, yra būtent ta laimingoji - paslaptis. O juk būtent paslaptys ir skatina mus keliauti bei atrasti margą pasaulį, tiesa?
 



Komentarai