I dalis. Norvegija: pakeliui pas Trolius

Norvegijoje pavasaris ateina birželį. Slėnių pievuose linguoja pienės, žiedus rausvai ir melsvai dažo pirmieji lubinai. Žolė po žiemos tokia vaiskiai žalia, kad kartais sunku nuo jos atitraukti akis. Tik kalnų viršūnėse baluojantis sniegas primena, kad visai neseniai čia karaliavo žiema. Bet apie viską nuo pradžių...

Iš Lietvos išvykome lydimi kaitrios birželio 9-osios saulės: termometras perkopė 19 laipsnių ribą. Tačiau žinojome, keliaujame į šiaurę, todėl apie tokią šilumą neverta ir svajoti. Birželį Norvegijoje pravers ne tik termosas, bet ir šiltesnė skara bei... pirštinės. 

Kelionė keltu iš Rygos į Stokholma neprailgo – Baltijos jūra buvo rami, palepino ir gražiu saulėlydžiu (pirmasis matytas atviroje jūroje). Kitą rytą nuo denio pasitiko atviruko verti vaizdai: 10 aukštų keltas laviravo tarp dešimčių Švedijos teritorijai priklausančių salelių. Mūsiškis tądien prasilenkė dar bent su keturiais jūrų vikingais. Vaizdas neįtikėtinas – du laivai, dešimt ar dvidešimt kartų didesni nei salose stovintys mediniai namai, lengvai ir grakščiai skrodžia vandenį link savų uostų. Jie lyg čia buvę. 

Saulės šokis Baltijos jūros vėsoje
Švedijos krantai, aplipdyti medinėmis vilomis ir mažais uostais
Grakštūs tie laineriai
Švedijos sostinė lieka už nugaros – šį kartą ši šalis tik tarpinė stotolė link mūsų tikslo, todėl jos tankiais miškais ir akmeningais laukais daugiausia grožėjomės pro automobilio langus. Beje, vairuotojams Švedija – vienas malonumas: keliai aukščiausios kokybės, ir nors peizažas ilgainiui tampa gana monotoniškas, važiuoti galima pasišvilpaujant. Artėjant link trolių žemės saulė lyg tyčia ėmė ir pasislėpė. O ir keliai staiga tapo ne tokie komfortiški. Vis tik besikeičiantis peizažas nustumia tokius dalykus į antrą eilę: rodos, visi arčiau langų prilimpame. Akys užkliūna už pirmųjų snieguotų viršūnių, gėlėmis pražydusių slėnių ir juose išsibarsčiusių medinių namų, besiganančių avių ir neaprėpiamo aukščio.

Norvegija pakeri gamtos didybe ir ramybe
Žiedų ir sniego kontrastai sustiprina gamtos grožį
Birželio mėnesį Norvegijoje prasideda baltosios naktys. Iki to laiko, pasirodo, gerai nežinojome, kas tai. Įsivaizduokite, pirmą nakties jautiesi taip tarsi būtų geriausiu atveju septynios vakaro. Keliauninkams tokios naktys labai į naudą – atrodo, kad paroje atsirado daugiau valandų. O jų čia reikia, ir daug - kad viską spėtum pamatyti ir užfiksuoti. Apsistojame pirmai nakvynei Sunndalsora miestelyje. Stebimės, kam degti gatvėse šviesas, kai taip šviesu. Mūsų kempingo namelis įsitaisęs kalnų apsuptyje šalia didelės pienių pievos. Girdime šniokšiančią kalnų upę tarsi lopšinę. Miegoti einame tik gerokai po 2 valandos aklinai užsitraukę užuolaidas.

Miegantis Sunndalsora miestelis. Maždaug 1 val. nakties

Pienių laukas baltųjų naktų gaivoje

Laukite tęsinio

Komentarai