Venecijos burtai ir magija


Mistiškas rūkas. Margaspalvės kaukės. Labirintus primenančios gatvės. Tylios serenados. Casanova pėdsakai. Tai Venecijos burtai ir magija. Vandens karalystė šurmuliuoja ištisus metus. Nenustebkite, joje sutiksite daugiau turistų nei pačių vietinių, bet toks šio miesto veidas. Venecijos unikalumas ir kartu pesimistinė ateities perspektyva masina tūkstančius turistų iš viso pasaulio. Bent kartą prisiliesti prie miesto grindinio šv. Morkaus aikštėje. Bent kartą išgirsti milžiniškos Santa Maria de Salutte bažnyčios varpų gausmą. Bent kartą pasimėgauti kad ir pačia tyliausia gondolininko niūniuojama melodija. Ir, žinoma, pasiirstyti Didžiuoju kanalu niekur kitur nesutinkama ir velniškai brangia gondola.
 
Gondolos prie Didžiojo kanalo dar ilsisi

Rialto tiltas

Tikra miesto istorija toliau nuo šurmulio

Ir iš tiesų negaliu sugalvoti, kas galėtų šia vandens karalyste nusivilti. Net ir visko matę čia gali rasti TAI. Tai, kas bent sekundei užims kvapą, sukels džiaugsmo šypseną ar veidą papuoš nuostaba bei susižavėjimu. Taip, teks pasistumdyti su tokiais pačiais smalsuoliais ir ant žymaus Rialto tilto, ir vaišinant balandžius šv. Morkaus aikštėje. Tačiau tai tik maža dalis Venecijos. Drąsiau. Siaurų gatvių ir jas jungiančių tiltelių labirintai veda į dar neatrastą, bet tikrą ir labai įdomią Veneciją. Taigi tiems, kuriems šv. Morkaus aikštė ir jos apylinkės pasirodys per daug šurmulingos, tikru atradimu gali tapti toliau nuo centro besidriekiančios gatvelės ir nedidelės aikštės (it. piazza), kuriose dažnai kamuolį spardo jaunoji italų futbolo karta, o iš vietinių lūpų skamba skardus itališkas juokas. Sustojus akimirkai toliau nuo lankomiausių vietų kur kas lengviau pajusti miesto dvasią ir žavesį, namų sienuose įskaityti istorijas ir legendas apie slaptus Dožų rūmų gyventojų pasimatymus slepiant veidus po kaukėmis, apie  Casanov'ą, kuris apsuko galvas šimtams venecijiečių ir, norėdamas likti amžinai jaunas, atkakliai ieškojo gyvybės eliksyro. Čia verda ir kasdienis vietinių gyvenimas džiaunami skalbiniai, laistomos gėlės, skaitomi laikraščiai ar tiesiog ilsimasi su vietinių taip mėgiamo aperatyvo Spritz (gaminamas iš Prosecco, Campari ir mineralinio vandens)  taure rankose... 

Turistų čia gausu žiemą vasarą
 
Venecijos kasdienis gyvenimas
 
Atokiau nuo turistinių maršrutų
 
Kryptis Muranas ir Buranas
Nuo turistinio šurmulio pabėgti gali padėti ir vaporeta (it. vaporetti) – vandens autobusas, už atitinkamą kainą nugabensiantis jus į aplinkines salas (jų čia iš viso 180). Jei įdomu, kaip per kelias minutes iš karšto stiklo gumulėlio atsiranda grakšti žirgo ar išpūstaakio vėžlio figūra, kryptis – Muranas. Net keista, nors Venecija, rodos, skęsta turistų jūroje, o čia, mažesnėje gretimoje saloje, verda kur kas ramesnis gyvenimas. Svečių, slampinėjančių gatvėmis, šimteriopai mažiau, o salos grožis tikrai nenusileidžia didžiosios sesės Venecijos žavesiui: siauros gatvelės, jas jungiantys lenkti tiltai, vandens kanalai, tik gondolų čia nėra. Žinoma, Muranas garsėja savo margaspalviais stiklo gaminiais – vazos, indai, papuošalai... Stiklo amatininkai į salą buvo perkelti dar 1291 metais iš Venecijos baiminantis visa naikinančių gaisrų. Čia galima rasti daugiau kaip 150 metų veikiančius stiklo fabrikus. Puikus pabėgimas pusdieniui: daugelis parduotuvėlių tarsi stiklo galerijos, juk pirkti nebūtina!
 
Vaporetos turistus gali nuplukdyti ir į mažesnes salas - Burano, Murano, San Mikelę, Lido ir kitas
 
Vos minutė ir iš karšto stiklo gabalėlio gimsta daili vaza

Nuo indų iki papuošalų - yra kur akis paganyti (nuotrauka pasiskolinta iš interneto)
 
Judam toliau į Burano salą. Čia kasdien vyksta spalvų terapija. Vietiniai savo namus išdrįsta nudažyti oranžine, žalia ir net ryškiai mėlyna spalva. Tačiau kada panorėjus namo perdažyti negalima, o ir naują namo spalvą pirmiausia turi patvirtinti vietinė valdžia. Taip išlaikoma nuo seno nusistovėjusi namų dažymo tvarka ir koloritas. Vaikštant po Buraną nejučia imi jaustis pasakos herojumi, tarsi papuolusiu į vaikiškos knygos puslapius, kur visos vaivorykštės spalvos liejasi su kaupu. Iš tiesų, Buraną sudaro keturios salos, atskirtos maždaug 10 metrų pločio kanalais, tad ir čia be lieptų ir lieptelių neapseinama. Kadaise Burano sala išgarsėjo nuostabiais rankų darbo nėriniais, kurie netrukus šios salos vardą garsino visoje Europoje. Ir šiandien galima įsigyti nuostabių rankdarbių, tačiau jaunoji karta senąsias tradicijas perima vangiai.
O kokia spalva tu dažytum savo namą?
 
Vakarėjant namukų spalvos dar labiau išryškėja
Lauktuvėms – kaukės
Venecijos karnavalas – daugelio svajonių reginys. Sekant istorijos pėdsakais, pirmą kartą karnavalas buvo surengtas dar ankstyvaisiais viduramžiais. Mokslininkai vis ginčijasi, iš kur atsirado tokia tradicija veidus dengti kaukėmis, tačiau daugelis mano, kad tai kažkaip susiję su to meto griežta hierarchijos sistema. Tikima, kad karnavalas leisdavo vargšams linksmintis kartu su turtingaisiais ir bent trumpam pamiršti socialinius skirtumus. Realybės teatras. Ankčiau jis trukdavo net kelis mėnesius, dabar tetrunka apie dvi savaites kiekvieną vasarį (tikiuosi kada nors turėsiu galimybę jame sudalyvauti). Žinoma, karnavalo privalomas atributas – kaukė. Jų Venecijoje pilna kiekviename žingsnyje. Nuo pagamintų Kinijoje  iki originalių rankų darbo, darytų pagal senąsias venecijietiškas tradicijas. Nuo minimalistinių iki milžiniškų ir itin prašmatnių. Beje, daugelis karnavalo lankytojų iš anksto pasirūpina ne tik kaukėmis, bet ir visu garderobu. Taigi kaukė – pats perkamiausias suvenyras Venecijoje. Tačiau būkite atidūs, ką perkate. Originali venecijietiška kaukė – brangus malonumas, tad naivu būtų manyti, kad tokiam pirkiniui gali užtekti 10–20 eurų. Mano pirkta (visai nedidukė) po derybų kainavo 45 eurus, prie jos pridėtas ir sertifikatas. Kaukės šiandien gaminamos iš odos, popieriaus, porceliano, o jų puošybai naudojami neriniai, plunksnos, įvairūs blizgučiai ir patys spalvingiausi dažai. Arlekinas, klounas, rūmų dama... nuo įvairovės sukasi galva. Tiesa, daugelyje parduotuvių galioja draudimas fotografuoti kaukes, tad ne karnavalo metu ne taip lengva parsivežti jų nuotraukų.
Slaptas kadras
 
Dilema: plaukti ar neplaukti?
 
Gondola – tai dar viena vizitinė Venecijos kortelė. Kadaise jų buvo tūkstančiai ir jomis vieni prieš kitus puikuodavosi miesto turtuoliai. Dabar pasiplaukiojimas gondola yra viena gedžiamiausių atrakcijų turistams. Gondola – tai tradicinė medinė Venecijos irklinė valtis, kurios ilgis siekia 11 metrų. Jas irkluoja specialiai paruošti irkluotojai – gondolininkai. Tai amatas, kurio reikia mokytis daugelį metų ir net laikyti specialius egzaminus. Šis amatas perduodamas iš karto į kartą jau bene 900 metų – anksčiau tik sūnums, o visai neseniai plukdyti turistus gondola teisę pelnė ir pirmoji moteris. Pagal Venecijos teisę, gondolos irkluotojas turi būti gimęs Venecijoje, puikiai išmanyti jos istoriją, mokėti bent kelias užsienio kalbas, praverčia ir dainavimo įgūdžiai. Taigi, plaukti ar neplaukti velniškai brangia gondola? Spręsti jums. Tik nepamirškite, jei gondola po Didijį kanalą ir kitus irstysitės su mylimu žmogumi, pasak legendos, reikia pasibučiuoti po kiekvienu praplauktu tiltu.

Kadaise gondolos buvo dažomios įvairiomis spalvomis, 
puošiamos auksu ir pan. Tačiau vėliau buvo priimtas įstatymas 
dažytis jas tik juodai, kad turčiai baigtų savo puikybės demosntavimą

Laviruoti gondolą siauruose kanaluose ne taip ir lengva, ypač 
kai jų vienoje vietoje susirenka tiek daug
Gondolos įsimylėjėlius plukdo Didžiuoju kanalu

Saldžialiežuviai italai gundo praeivius pasiplaukioti prabangiomis, net iki 200 tūkst. litų kainuojančiomis gondolomis

Venecija – išskirtinis miestas. Ji stovi ant 10 tūkstančių medinių pastolių, kuriuos negailestingai plauna kanalų vandenys. Visko pamatyti, viską aplankyti per kelias dienas čia neįmanoma. Lygiai kaip ir Venecijos tiltų skaičiavimas: sakoma, kad jų čia virš 400, bet tikslų skaičių, ko gero, žino tik senbuviai. Venecija slepia ir daugiau paslapčių bei legendų, kurias dar turime laiko atrasti. Tereikia pasiduoti jos burtams ir magijai.
Ciao, Venezia!

Naktį Venecija pražysta iš naujo. Tolumoje gaudžia didžiosios Santa Maria de Salutte bažnyčios varpai

Iki, magiška Venecija!


Komentarai