VI dalis. Norvegija. Saulės vonios fiorduose

Vykdami į Norvegiją birželio pradžioje mes išties rizikavome: kai kurie kalnų keliai galėjo būti uždaryti, oras, kaip žada įvairios interneto svetainės, tokiu metu būna vėsokas ir lietingas.Tačiau rizikuoti vertė noras sutikti kuo mažiau turistų gražiausiose Norvegijos vietose. Ir mums pasisekė: per visas 14 parų dienos metu lijo vos du kartus, 4 dienas  šildė saulė, o kitos, nors ir apniukę, buvo sausos ir maloniai vėsios. 

Norvegijos kraštovaizdis gniaužia kvapą, kai jį gaubia mistiškas rūkas ir žemai plaukiantys debesys. Tokiomis dienomis man atrodydavo, lyg būčiau priešistoriniame pasaulyje, betrūko dinozaurų riaumojimo. Tačiau saulės nušviestas šiaurinės gražuolės peizažas dar kartą atima žadą. Visos spalvos dar labiau suintensyvėja, sniego ir žolės kontrastas dar labiau išryškėja, viskas atrodo dar gyviau, dar gaiviau. Taigi, tokią pirmą saulėtą dovanėlę gavome įpusėjus kelionei  – pabudę Byrkjelo kempinge. Pirmas žvilgsnis iškišus nosį iš namuko – kokios aukštos ir smalios kalnų viršūnės!  Skubame į saulėtą dieną. Važiuojame nuostabiu Nr. 5  keliu. Mus lydi srauni kalnų upė ir apsąmanoję akmenys, kelią juosia milžiniški kalnai, apakinti žydro dangaus ir kaitrios saulės. Akys džiaugiasi atviruko vertais vaizdais.  Sustojame susipažinti su vietiniais – ožkomis. Apsalę žiūrime į bene smailiausią kelionės metu matytą kalno viršūnę.

Tokie vaizdai tiesiog pribloškia, tiesa?

Nuostabaus grožio 5-asis kelias

Vietinės įkyruolės portretas

Saulės vonios žalioje pievoje

Prieš akis dar vienas Fjærlandsfjord fiordas

Toliau keliaujame vandeniu: keliamės keltu į Fodnes miestelį, tada – po žeme link Aurland: važiuojame ilgiausiu tuneliu, besitęsiančiu daugiau kaip 24 kilometrus. Ilgai tūnoję tamsoje vėl išlendame į ryškią dienos šviesą ir nusukame į Flam miestelį, iš kurio keltais arba traukiniu galima pasiekti daug nuostabių Norvegijos vietų. Mes svajojome apie kelione keltu Nærøyfjord fiordu, tačiau pabūgstame kainų – žmogui per 150 litų ar dar daugiau, priklausomai nuo pasirinkto turo. Nutariame pasitaupyti, nors tikiu, už tą kainą būtume gavę pakankamai įspūdžių. Vis tik jų mums su kaupu pavyksta gauti tiesiog už dyką. Traukinių stotyje pakabintame stende pamatome įspūdingą apžvalgos aikštelę – Stegastein medinį tiltą, kybantį virš Aurlandsfjord fiordo 650 metrų aukštyje. Iki jo keliukas pasitaikė, ko gero, dar pavojingesnis nei Trolių: visai šlaito krašto be jokių atitvarų su staigiais ir aštriais posūkiais – ne vienas vairuotojas juo važiuodamas, ko gero, pabala. Bet kuo aukščiau kylame, tuo nuostabesni vaizdai astiveria. Sutinkame ir du dviratininkus, lyg niekur nieko sau kopiančius aukštyn (tai bent vyriškių raumenys). Paskutiniai posūkiai ir mes jau viršuje – už fotoaparatų ir skubame ant tiltelio. Vaizdas toks, kurio nei nupasakosi, nei įamžinsi (nuotraukose nei aukščio, nei pločio, nei gylio, nei tos hipnozės). 

Laukiame kelto, kuris netrukus mus perkels į kitą pusę

Dar vienas privalumas keliaujant birželį - nėra baisių eilių prie keltų

Pro saulės miglą jau žvelgiame į Aurlandsfjord fiordą...

... štai nuo tokio tiltuko

Pasirodo, kad šis taškas populiarus – pabūti vieniems nepavyksta, tačiau bestovint čia ilgainiui imi nebegirdėti žmonių klegiasio, automobilių ūžesio, tiesiog susilieji su vaizdu. Na, bent jau iki tol, kol ant tilto staiga suguža kelios dešimtys hiperaktyviųjų japonų turistų. Prieš juos nieko blogo neturiu, tačiau jiems, rodos, nė motais, kad ir kiti nori nusifotografuoti ar tiesiog ramiai pastovėti tilto gale. Bet nuotaikos nesigadiname, dar vienas visai neplanuotas nusukimas atneša be galo daug džiaugsmo. Norisi čia ilgiau pabūti, dar pamedituoti bežiūrint į mėlyną fiordo vandenį, mažus jį skrodžiančius laivelius, saulės glostomus kalnus... bet kaip visada negailestingas laikas skubina judėti pirmyn. 

Aurlandsfjord fiordo panorama

Kai ant tilto sugūžėjo japonų turistai, pasidarė ankštoka

Nusileidus kiek žemiau taip pat yra puiki apžvalgos aikštelė - čia be japonų turistų kur kas ramiau

Jau vakarėja. Tikimės prie Voss miestelio ar jo apylinkių rasti nakvynę. Koja pakiša vykstantis vaikų futbolo čempionatas (kad juos kas griebtų): visi kempingai perpildyti. Vieni siūlo važiuoti link Bergeno, bet iki jo dar tolokai, o čia jau piečiau – Baltosios naktys nebe tokios baltos. Be to, esame suplanavę įmerktį rankas į jaunytės šaltiniu vadinamą Tvindefossen krioklį. Nutariame rytdienos planų nekeisti, tad sukamės atgal link Gudvangeno ir atkakliai ieškome nakvynės. Paskutinė viltis – kempingas "Hemre Gard", kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo neveikiantis. Tuščia, bet numeris nurodytas – skambiname. Kelios minutės ir savininkas jau čia. Mūsų gelbėtojas – britas, Norvegijoje gyvenantis jau gerą galą metų. Jo kempingas dar neveikia pilnu pajėgumu, o tik ruošiasi pirmam sezonui, bet mus mielai priima. Čia vos penki paprasti namukai be patogumų, bet mums nė motais - imam. Viskas tvarkinga, švaru. Anglas dar ir šildytuvą iš namų mums atveža – dėl viso pikto, jeigu atvės. Smagiai pasišnekučiuojame su kempingo savininku, kuris nesibodi papasakot pikantiškų dalykų apie norvegus, dalinasi įspūdžiais apie lietuvius ir kitus Rytų europiečius, su kuriais teko dirbti statybose. Nuoširdžiai jam dėkojame už svetingumą ir skubame pradžiuginti gurgiančių pilvų. Sukertame po popierinę sriubą iš pakelio. Visiems atsiranda jėgų, irzlumas atslūgsta. Nutariame dar pasigrožėti Stalheim kanjonu, kuris čia pat, vos keli kilometrai. Vyriška kompanija trina rankas – juk čia yra bene stačiausias kelias Europoje, kurio nuolydis posūkis po posūkio yra net 18 procentų. Į mūsų kuklų, bet tvarkingą namuką grįžtame jau gerokai po 10 val. vakaro. Ko gero, prieš užmigdami visi palinkime sėkmės vaikų futbolo čempionato žaidėjams.

Norvegijoje bažnyčios visos beveik vienodos - medinės ir mažutės, įsitenkačios ir prie uolų, ir pievose

Stalheim kanjonas visame gražume

Tai bent nuolydis

Kasmet čia vyksta bėgimo varžybos. Rekordas - 1,6 km trąsa į kalną yra įveikta per kiek daugiau nei 9 minutes

Va tokia ta trąsa, jeigu ką :)