VIII dalis. Norvegija. Trolltunga – misija (ne)įmanoma

Iš lietingo Bergeno sprunkame ryte: deja, antro šanso šiam miestui duoti nebegalime. Judame toliau į pietus – ir vėl tuneliais, vinguotais keliais, keliamės keltu. Keliaujame link miestelio, vardu Odda. Kas ten ypatingo? Visai šalimais aukštai kalnuose ten kyšo Trolio liežuvis – Trolltunga. Tai įspūdinga uoliena, puošianti pietvakarių Norvegijos kraštovaizdį, o jos pavadinimas itin taiklus – ji horizontaliai kyšo iš kalno ir yra pakibusi beveik 350 metrų aukštyje virš Skjegedalio slėnio ir tikrai primena akmeninį liežuvį. Visi, keliaujantys į Norvegiją, yra bent ausies krašteliu kažką girdėję apie šią uolą, kurią ne taip lengva pasiekti - į vieną pusę 10 km kelio! Ko gero, būtent dėl to ji nusileidžia populiarumu kitoms akmeninėms Norvegijos įžimybėms – Preikestolen uolai ir Kjerag akmeniui. Bet tuo šis taškas mus tik dar labiau vilioja.

Nuotrauka, pasiskolinta iš interneto platybių
Bėgame nuo mus vis prisivejančio lietaus. Kurį laiką važiuojame susimąstę – ko gero, galvojame apie būsimą žygį ir svarstome, ar sugebėsime įveikti 10 km kelią į vieną pusę. O pasirodo, ne dėl savęs turėjome nuogąstauti. Vakare besigiedrijantis dangus ir virš kalnų pasirodžiusi be galo ryški vaivorykštė mums gero taip ir neišpranašavo.  
Lenktynės su lietumi tęsiasi beveik visą dieną
Tolumoje vis matosi kalnai su baltomis sniego ir krioklių arterijomis
Pakeliui į Odda miestelį ganome baltus debesis
Nemokamos žvalgybos po Odda apylinkes
Odda miestelio atspindžiai su nedrąsiais saulės spinduliais
Vanduo lygus lyg veidrodis
Vaivorykštė beveik virš mūsų galvų
Pabudę kitą rytą nenudžiungame. Dangų aptraukęs milžiniškas pilkų debesų kilimas, pritvinkęs lietaus. Viliamės, kad galbūt jis mūsų pasigailės: lai žygis bus be saulės, bet ir be lietaus. Iki tikslo automobiliu dar apie 30 kilometrų. Pravažiuojame Odda miestelį, sukame pro Tyssedalio miestuką link kito - Skjegedalio. Siauru kalnų keliu pasiekiame stovėjimo aikštelę. Beje, šio kelio pradžią žymi ženklas, kad važiuoti lyg ir draudžiama – „Private road“. Bet kito kelio nėra. Stovėjimo aikštelėje stovi kelios mašinos – kažkas jau pakeliui link Trolio liežuvio. Prie jų netrukus jungsimės ir mes. Nuo čia matosi apleisto funikulieriaus bėgiai. Pasisekė, kas dar galėjo juo užkilti maždaug vieną kilometrą į viršų - būtent sunkiausią ir stačiausią visos trasos atkarpą. Tačiau dabar nenuostabu, kodėl jis neveikia: medinės bėgių konstrukcijos avarinės būklės. Teks ropštis patiems. Viršuje kabantis rūkas neramina, bet entuziazmas ir adrenalinas mus ragina nedvejoti. Tiesa, parkavimas čia mokamas – 100 kronų, tačiau aparatas priima tik monetas. Jų mes neturime. Ką gi, nebūtume išradingieji lietuviai, už automobilio stiklo paliekame užrašą, kad monetų neturime, sumokėsime grįžę (lyg pakeliui rastume kas jas mums būtų iškeitę ar paskolinę:). Kopiame pirmą kilometro atkarpą sunkiai ir ilgokai: drėgnas takas, statūs akmenys ne mūsų naudai. Tylu taip kad net kartais nejauku. Pakeliui sutinkame dvi merginas, jau grįžtančias iš savojo žygio. Pasirodo, jos keliavo su nakvyne (tą liudija ir milžiniškos kuprinės ant jų pečių). Kelias sunkus, drėgna ir šalta, - sako turistės linkėdamos mums sėkmės. Bet jos mums prireiks jau kitą kartą. Įveikus 1,5 km kelio (pačią sudėtingiausią atkarpą) įsismarkauja lietus, debesys nusileidžia taip žemai, kad apačios jau nebematome. Tolyn kelias lyg ir nebe toks status, tačiau mes gerai nė nežinome, kas mūsų laukia už kilometro kito, o jų dar beveik 9. Nusprendžiame nerizikuoti ir, kad ir kaip būtų liūdna ir pikta, leidžiamės žemyn. O leistis dar sunkiau ir pavojingiau. Beveik nepratariame nė žodžio. Pykstame dėl lietaus, o leidimasis žemyn reikalauja ne tik finzinės jėgos bet ir itin didelio susikaupimo. Pati gamta nenorėjo, kad mums pavyktų. O gal kaip tik ji mus saugojo. Nusileidę pasižadame grįžti kur kas geriau parisuošę ir būtinai įsiamžinti ant Trolio liežuvio akmens. Tik jau, deja, ne šios kelionės metu. Kitą kartą!

Bendrakeleivės darytoje nuotraukoje matyti į kokį reikalą įsivėlėme
Nukeliavus 1,5 kilometro atsivėrė štai toks atšiaurus vaizdelis. Toliau eiti mums šį kartą nelemta


P.S. atsiprašau kartu su manimi keliavusiųjų už primintą nuoskaudą :) Mes šitą kalną dar būtinai įveiksime!

Komentarai

  1. Sveiki. Gal galėtumėte parekomentuoti konkretų (-iuš) jums patikusį kempingą.
    Kur kaina puikiai atitiko kokybę ir šiaip nesikandžiojo. Manau keliausime panašiu maršrutu.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Sniegena, kokioje vietoje jūs ieškote kempingo? Konkrečiai kažkur šalia Trolltungo? Jei taip, šioje vietovėje mes gyvenome ne kempinge, o išsinuomojome namuką pakelėje - namukas, tiesa, buvo visiški apartamentai su dviem miegamaisiais, svetaine, virtuve ir visais kitais patogumais tikrai už super kainą - para keturiems 600 NOK:) Vargu, ar žinau tikslius kontaktus, bet pamėginsiu pasiieškoti, gal sąskaitos čekį pavyko išsaugoti.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Šiaip važiuosime iš Stokholmo link Oslo, o vėliau link Bergeno. Keliausime po pietinę dalį.
    Ar nakvynėms rinkotės vis skirtingas vietas?

    AtsakytiPanaikinti
  4. Taip, nakvynes rinkomės skirtingose vietose - kadangi keliavome dar ne sezono metu, kempingai laisvesni ir norėjome neprisirišti prie konkretaus maršruto. Tiesiog skambindavome dieną prieš į kempingus (koontaktus gaudavome užsukę į informacijos centrus ir pasiėme bukletus)ir klausdavome ar yra laisvų vietų. Daugiau praktinių patarimų apie kelionę į Norvegiją rasite mano skiltyje Pasitarkime: http://drambliones.blogspot.com/search/label/Pasitarkime

    AtsakytiPanaikinti
  5. Liepos 4 d. įveikeme šį žygį su nervais ir kantrybe. Reikėjo bristi, šokti per vandenį, eiti apie 5 km sniegu, Todėl prieš planuojant šią kelionę nepamirškite įsigyti kalnų batų, neperpučiamų rūbų, 5 porų kojinių ir isimesti kokį rankšluostį. Kelionė tikrai sunki ir varginanti. Telefono ryšio nėra. Rašė internete, kad žmogus turi būti stiprios fizines formos. Tikrai taip :) Buvo žmonių, kurie po 4 km. grįžo atgal. Sutikta moteris pasakojo, kad jai buvo viena iš sunkiausių kelionę. Ir pasakė mums, "jūs būsit šaunuoliai jei pasieksit tikslą". Sunkiai, bet įveikem. Antrą kartą neičiau :).

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą